Šiandien net 75 proc. Europos pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Pasiekti Direktyvos tikslą numatoma, jog kasmet ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vidutiniškai turėtų būti atnaujinama po 3 proc. energetiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m.

Tai reiškia, kad iki 2030 m. Lietuvoje turėtų būti atnaujinta apie trečdalį visų senų pastatų, iki 2040 m. – apie du trečdalius, visi likę – iki 2050 m. Šiuo metu Lietuvoje renovuota jau 2350 daugiabučių, kuriuose yra arti 70 tūkst. butų, o šiuo metu yra atnaujinami dar 428 namai.

Energetiniam efektyvumui – vis didesnis dėmesys

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, lapkričio 15 d. Būsto energijos taupymo agentūros ir Aplinkos ministerijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Pastatų atnaujinimo indėlis siekiant klimatui neutralios ekonomikos“ teigė, kad Direktyvoje numatyti įsipareigojimai jau nėra tik rekomendacijos – tai susitarimas, kurį būtina įgyvendinti. Tai reiškia, kad pastatų energiniam efektyvumui ateityje bus skiriama vis didesnis dėmesys.

„Įgyvendinant pastatų renovacijos programą jau sukaupėme patirties, išmokome pamokas. Vis spartesnė ir efektyvesnė renovacijos proceso eiga leidžia tikėtis, kad direktyvos planus įgyvendinsime sklandžiai ir ateityje savo šalyje turėsime tik energetiškai efektyvius pastatus“, – sakė K. Mažeika.

2050 m. tikslą pasiekti įmanoma

Konferencijoje dalyvavęs ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas, Europos Parlamento narys (2009 – 2019) Bendt Bendtsen tikino – užsibrėžto tikslo iki 2050 m., kad didžioji dalis ES pastatų būtų pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos pastatus, pasiekti įmanoma.

„Didžioji dalis pastatų ES energiją naudoją neefektyviai ir tai yra akivaizdus įrodymas, jog pastatų sektoriuje glūdi didžiulis energijos taupymo potencialas, kurį būtina mažinti visomis įmanomomis priemonėmis. Investicijos į pastatų renovaciją yra investicijos į ateitį. Reikia suprasti, kad galime auginti BVP mažindami energijos vartojimą. Pavyzdžiui, jeigu mano gimtinėje, Danijoje, nebūtų įgyvendinami sprendimai didinti energetinį efektyvumą, šalis kasmet prarastų vis daugiau pinigų. Pavyzdžiui, iki 2050 m. prarastume 20 mlrd. eurų“, – skaičiuoja ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas.

Jis priduria, kad nedidinant pastatų energetinio efektyvumo nebus įmanoma įgyvendinti ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Šiuo susitarimu siekiama, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 1,5 laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

Rekomenduoja įvertinti dabartinę situaciją

Konferencijoje dalyvavęs Dimitrios Athanasiou, Europos Komisijos Energetikos direktorato pareigūnas akcentavo, kad ilgalaikė pastatų atnaujinimo strategija numato išsamiai suplanuoti renovacijos projektų veiksmus, įvertinant dabartinę pastatų energetinio efektyvumo situaciją ir ekonominį potencialą pertvarkant juos į beveik nevartojančius energijos pastatus.

„Prieš pradedant siekti ilgalaikės strategijos tikslų labai svarbu kiekvienai šaliai įvertinti savo pastatų energetinio efektyvumo situaciją. Tinkamai įvertinta dabartinė būklė pasitarnaus renkantis veiksmingas pastatų renovavimo priemones, kurios turi padėti efektyviai mažinti išmetamųjų dujų emisijas ir tuo pačiu sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą ir taip pagerinti savo šalies gyventojų gyvenimo kokybę“, – sako Europos Komisijos pareigūnas.

Iki 2020 m. kovo 10 d. kiekviena valstybė narė Europos Komisijai turi pateikti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurioje būtų išdėstytos veiksmų gairės, priemonės ir išmatuojami pažangos rodikliai Direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti.

Parengiamieji darbai jau prasidėjo

LR aplinkos ministerija, atsakinga už Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategiją, jau yra pradėjusi parengiamuosius darbus, kurie bus pristatyti ir šalies visuomenei. Viešos konsultacijos ir jų rezultatų santrauka yra sudėtinė Ilgalaikės renovacijos strategijos dalis.

Pasak Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos, Direktyvoje keliami tikslai iš tiesų ambicingi, bet kita vertus, nemažą įdirbį Lietuva jau yra padariusi, ypač daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo srityje.

„Dabartinis Lietuvos progresas, didinant ne tik pavienių pastatų, bet ištisų kvartalų energinį efektyvumą, jau leidžia kalbėti ne tik apie mažėjantį pastatų energijos suvartojimą, bet ir apie poveikio klimato kaitai mažinimą, miestų tvarumą, pasikeitusį jų veidą, ženkliai išaugusią gyvenimo kokybę atnaujintuose daugiabučiuose,“ – konferencijoje kalbėjo V. Serbenta.