G. Giedraitis pasakoja savo vaikams naudotis internetu leidęs nuo pat mažumės. „Nematau prasmės izoliuoti vaikų nuo interneto iki jiems sukaks tam tikras amžius. Geriau jau jie su išmanančio žmogaus pagalba sužino, kas tai yra, nei stichiškai pripuola prie kompiuterio tėvams nematant“, – įsitikinęs IT specialistas.

Jis pasakoja, kad jų namų taisyklės dėl naudojimosi internetu auga kartu su vaikų amžiumi. „Kol kas mūsų pagrindine įvardinčiau tokią, jog kompiuteriu galima naudotis tik tada, kai kiti darbai atlikti. Jei vaikas nesusitvarkęs ar turi kitų darbų – prioritetas jiems. Žinau, jog daug tėvų turi nustatę valandų skaičių per dieną, kiek galima naudotis kompiuteriu ar televizoriumi, bet mes vadovaujamės protingumo kriterijumi – kartais leidžiame daugiau, kartais mažiau. Mes stengiamės skatinti kitas pramogas: sportą, žaidimą su draugais, dviračius, pasivaikščiojimą – iš esmės, aktyvų laisvalaikį kaip alternatyvą išmaniesiems įrenginiams“, – pasakoja pašnekovas. Jis sako, kad rimtesni pokalbiai su vaikais, kas yra saugu, o kas ne internete, dar laukia – kai šie šiek tiek labiau paūgės.

Nors G. Giedraitis prisipažįsta, jog jam, kaip IT srities žinovui, kur kas lengviau pasirūpinti techniniais saugumą internete didinančiais dalykais – žino, kaip veikia tinklai, kokiomis priemonėmis galima užtikrinti saugumą, atlikti reikiamas tinklo konfigūracijas, visi tėvai gali pasinaudoti trimis paprastais patarimais:

1. Kiekviename kompiuteryje sukurkite vaikams skirtą, apribotą vartotoją be administratoriaus teisių, o saviškį apsaugokite patikimu slaptažodžiu. Būkite užtikrinti, kad prie jūsų duomenų, dokumentų, paskyrų galite prieiti tik jūs ar kiti suaugusieji, kuriems tai galima. Vaikams ir svečiams turi būti atskiros paskyros – tai didina visų saugumą.

2. Įsidiekite tinkamas apsaugos programas. Dažniausiai vaikai bėdų prisidaro dėl savo netyčinių veiksmų iš nežinojimo ir nemokėjimo. Užbėkite tam už akių. Programų galite nesunkiai rasti „Google“ paieškos sistemoje suvedę žodžius „parental control software“.

3. Pasiimkite vaikus stovyklauti. Vaikai, ypač mažesni, kompiuterį ar telefoną renkasi iš neturėjimo ką veikti.

Pašnekovas įsitikinęs, kad norint didinti vaikų saugumą internete reiktų dirbti dviem kryptimis – ne tik mokinti vaikus, bet ir paruošti atmintines tėvams dėl jų pačių saugumo internete. „Visi turėtų žinoti apie sukčiavimo galimybes, suklastotas anketas, iššokančias pavojingas reklamas, galinčias kompiuterį užkrėsti virusais, kad nereikia bet kur spausti „Taip“ – geriau rinktis „Ne““, – sako IT specialistas.

Jis pataria visiems – tiek suaugusiesiems, tiek paaugliams – „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose vengti viešinti asmeninę informaciją, tokią kaip el. paštas, namų adresas, tel. numeris, turtas ir t.t. „Pavyzdžiui, skelbi adresą ir tai, kaip gerai gyveni, ir tuo pačiu praneši, kad išvykai į egzotines šalis – tai reiškia, jog adresu „x“ kaip tik yra laisvas plotas su gerais daiktais, ką galima išnešti“, – teigia G. Giedraitis. Pasak jo, yra netgi specialus terminas „social hacking“, nusakantis tai, kad surinkus duomenų apie žmogų iš įvairių interneto šaltinių yra lengviau jį apgauti el. paštu ar kitais būdais.

Taip pat IT specialistas pataria sugriežtinti savo paskyrų privatumą: kas gali matyti profilyje esančią informaciją – tik draugai ar ir draugų draugai, kas gali matyti kontaktinę informaciją. Be to, pasak jo, nereikia priimti į draugus nepažįstamų žmonių. Jei yra noras turėti kuo didesnį „draugų“ ratą, patartina kruopščiai patikrinti, kas per žmogus – suklastotas anketas dažnai išduoda nuotraukoje matomi nelietuviškų bruožų veidai, nesena profilio sukūrimo data, neskelbiamas arba itin mažas draugų ratas ir pan.

G. Giedraitis rekomenduoja nei telefone, nei įvairiose programėlėse nepalikti automatiškai įjungiamo vietos nustatymo – taip nesudėtingai galima susekti, kur yra žmogus. Taip pat pašnekovas pabrėžia, kad nereikia susigundyti įvairiomis dėmesį patraukiančiomis, neaiškiomis reklamomis, nes taip dažnai žmonės būna įtraukiami į tam tikrų reklamų gavėjų grupes. Apie tokias reklamas jis pataria iškart pranešti socialinio tinklo administratoriams. „Geras panašių reklamų pavyzdys buvo veidus sendinanti programėlė, kuri, kaip paaiškėjo, buvo panaudota rinkti žmonių duomenims“, – pastebi IT specialistas.

Užsakymo nr.: PT_82775529