Šiemet Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) užsakymu atlikta tyrimų bendrovės „Spinter“ gyventojų apklausa rodo kad beveik 80 proc. apklaustųjų mano, kad renovacija padeda stabdyti klimato kaitą. Tai tiesa, po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50-60 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Padidėjęs energinis efektyvumas reikalauja mažesnių energijos sąnaudų, vadinasi renovuodami namus mes tausojame gamtą.

Daugiau nei dešimtadalis apklausos dalyvių, gyvenančių daugiabutyje, atskleidė, kad šiuo metu savo pastate jau yra įsidiegę arba planuoja įsidiegti inovatyvias energijos taupymo priemones, tokias kaip saulės kolektorius ar geoterminį šildymą.

Tuo tarpu beveik du trečdaliai daugiabučių gyventojų (65 proc.) atsakė, kad nors šiuo metu planų įsirengti minėtų inovatyvių priemonių neturi, ateityje į tokią galimybę žiūrėtų teigiamai.

Pastatų sektoriuje – neišnaudotas potencialas

Atsinaujinantys energijos ištekliai yra vieni iš pagrindinių ginklų kovojant su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, nes šie šaltiniai gamina energiją neteršdami gamtos ir į aplinką neišskiria šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio bei kitų dujų.

Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro kažkur 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje.

Dėl to – vienas efektyviausių būdų mažinti šių dujų išmetimą – didinti pastatų energinį efektyvumą. Prie to stipriai prisideda ir daugiabučių modernizavimas.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turi kelis pasirinkimus, kaip dar labiau prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius. Gyvenamajame name galima įrengti terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą. Tačiau net ir įgyvendinus įprastas energinio efektyvumo priemones, tokias kaip sienų ir stogų šiltinimas ar šildymo sistemos atnaujinimas, sumažėja aplinkai kenksmingų dujų išmetimas.

BETA yra apskaičiavusi, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet jau sudaro apie 700 GWh, tai yra daugiau nei 160 tūkstančiai tonų CO2.

Gyventojai mato renovacijos poveikį aplinkai

„Spinter“ apklausos rezultatai atskleidė, kad daugiabučių gyventojai taip pat pastebi, jog renovacija kuria švaresnę aplinką. Net 85 proc. apklaustųjų sutiko, kad pastatų modernizavimas prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo.

Respondentų manymu, daugiabučių namų atnaujinimas padeda ir stabdant klimato kaitą. 78 proc. apklausos dalyvių, gyvenančių daugiabutyje, teigė, kad daugiabučių namų atnaujinimas prisideda prie klimato kaitos pažabojimo.

Tyrimo dalyviai taip pat galėjo išreikšti savo nuomonę atsakydami į klausimą, kokiu būdu daugiabučių namų atnaujinimas prisideda tiek prie tvaraus išteklių naudojimo, tiek prie klimato kaitos stabdymo.

Anot 61 proc. daugiabutyje gyvenančių respondentų, kadangi renovuoto namo šildymui reikia mažiau energijos, dėl to, gaminant šilumą, gamta yra žalojama mažiau.

Be to, dar 57 proc. apklaustųjų atsakė, jog po renovacijos pagerėja namo šiluminė varža (pastato gebėjimas jo viduje išlaikyti šilumą) ir dėl to mažiau „šildomas“ oras.

Tuo tarpu maždaug ketvirtadalis daugiabučių gyventojų mano, kad būsto renovacija keičia žmonių įpročius ir skatina juos labiau rūpintis aplinka. Pasak 27 proc. tyrimo dalyvių, sutvarkytoje aplinkoje gyvenantys žmonės tampa atsakingesni.