„Pastebėjus, kad sparti daugiabučių renovacija daro įtaką ir šilumos kainoms, savivaldybės stengiasi kruopščiau derinti pastatų atnaujinimo geografiją bei mastus kartu su šilumos tiekimo sistemų modernizavimu. Įprastai stengiamasi sumažinti veikiančių šilumos energijos gamybos įrenginių kiekį, įrengiami mažesnės galios įrenginiai, atnaujinami vamzdynai, siekiant mažinti šilumos nuostolius trasose. Tam naudojami plastikiniai vamzdžiai, pereinama į žemesnės temperatūros režimus ir pan.“, – vardija Kęstutis Vaitukaitis, Savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas.
Jis pastebi, kad šiuo metu populiariausia priemonė kompensuoti mažėjantį šilumos energijos poreikį – šilumos trasų atnaujinimas. Pavyzdžiui, Vievyje atnaujintų šilumos trasų lygis jau pasiekė beveik 100 proc., o Elektrėnuose atnaujinta beveik 90 proc. šilumos trasų.
Ekspertas priduria, kad baigiantis biokuro katilų nusidėvėjimo laikotarpiui planuojama investuoti ir į atsinaujinančius energijos išteklius: saulės energiją, aplinkos ir atliekinę šilumą. Tokius planus skatina numatytos ES klimato kaitos programos.
Mažėjantis šilumos poreikis
Miestuose atnaujinus didesnę dalį daugiabučių, šilumos poreikis ženkliai sumažėja. Nors šilumos energijos suvartojimas mažėja, šilumos tinklų sistemos išlaikymo kaštai lieka tokie patys, todėl laiku nepradėjus investuoti į jos atnaujinimą, šilumos energijos kaina gali augti.
Kurortuose šilumos poreikį augina SPA
Tuo tarpu Birštono savivaldybėje, kurioje nuo 2013 m. renovuoti 29 ir šiuo metu atnaujinami 3 daugiabučiai namai, sumažėjusį daugiabučių namų šilumos poreikį kompensuoja proporcingai išaugusi sanatorijų ir SPA centrų paklausa šiluminei energijai. Nepaisant palankios situacijos, kai šilumos poreikis dar nemažėja, savivaldybė planuoja investuoti į šilumos tinklų būklę.
„Planuojame keisti du senus neekonomiškus ir nepatikimus vandens šildymo biokuro katilus į modernesnius su didesniu šilumos reguliavimo diapazonu. Tolimuose šilumos trasų taškuose, kur šilumos sunaudojimas vasaros laikotarpyje būna nedidelis, ateityje planuojame montuoti saulės kolektorius ir šilumos siurblius“, –paaiškina Nijolė Dirginčienė, Birštono savivaldybės merė.
Gyventojai jungiasi prie centralizuotų tinklų
Gintaras Verseckas, Birštono šilumos tinklų direktorius pastebi, kad šiluminės energijos poreikį augina ir aktyvėjantis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų: „Nemažai gyventojų anksčiau atsijungusių nuo centrinio šildymo, šiandien sugrįžta. Tarp tokių naujų vartotojų yra ir renovuotų daugiabučių gyventojų.“
Tokia pati tendencija stebima ir Druskininkų savivaldybėje, kur nuo 2013 metų modernizuoti 98 daugiabučiai namai, o 4 daugiabučiuose vyksta renovacijos procesas. Anot Lino Urmanavičiaus, Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo, ryškaus šilumos gamybos mažėjimo dėl daugiabučių namų renovacijos nėra juntama dėl augančio vartotojų skaičiaus.
Tiesa, kartu su atnaujinamais namais savivaldybėje atnaujinami ir šilumos tinklai. Pašnekovas pabrėžia, kad atnaujinant šilumos tinklus pirmenybė teikiama seniausiai įrengtiems magistraliniams šilumos tinklams bei šilumos tiekimo vamzdynams naujiems vartotojams.
Kainų stabilumui – kompleksinis veiksmų planas
Lietuvoje augant renovuotų daugiabučių skaičiui, savivaldybės turėtų derinti pastatų renovacijos apimtis ir geografiją su infrastruktūros modernizavimu. Šilumos kainų augimą galima stabilizuoti kompleksiniu veiksmų planu. Prieš kelis metus pradėtos įgyvendinti kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos suteikia dar didesnę naudą daugiabučių gyventojams. Jų metu yra atnaujinami ne pavieniai būstai, bet grupės daugiabučių, kartu su šaligatviais, žaliosiomis erdvėmis ir inžinierine infrastruktūra. Šiuo metu savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių.
Užsakymo nr.: PT_82608347