Varšuvą su Helsinkiu per Baltijos valstybes jungianti „Rail Baltica“ yra sudėtinė tarptautinio geležinkelio koridoriaus Šiaurės-Baltijos jūrų dalis.

Šis koridorius per Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją jungia didžiausius Europos uostus – Roterdamą, Hamburgą ir Antverpeną su trimis Baltijos šalimis. Jungtis su Suomija palaikoma vykdant trumpųjų nuotolių laivybą Suomijos įlankoje, o ateityje numatoma Taliną sujungti su Helsinkiu po įlanka nutiestu tuneliu, kuriame atsiras vietos ir geležinkeliui.

Pelningas Arkties kelias

Tolesnis šio koridoriaus tęsimas į šiaurę nuties kelią būsimai jungčiai su atsirandančiu Arkties koridoriumi, ypač atsižvelgiant į pelningą alternatyvaus Šiaurės poliaračio jūrų kelio, jungiančio Europą ir Aziją, plėtros perspektyvą.

Be to, Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius Varšuvoje kertasi su Baltijos–Adrijos koridoriumi, sujungsiančiu kokybiška geležinkelio vėže Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Italiją.

Taip Baltijos šalys bus sujungtos su iki šiol nepatogiai pasiekiamomis Pietų Europos rinkomis.

Krovinių tranzito vartai

Nutiesus europinio standarto geležinkelį per Kauną, susidarys sąlygos vystyti logistikos grandinę, sukuriant galingą bazę krovinių komplektavimui, perrūšiavimui ir perkrovimui Šiaurės-Pietų ir Rytų-Vakarų kryptimis.

Atsižvelgiant į tai, kad iki Kauno ateina plačiojo standarto bėgiai, kuriais gabenami kroviniai iš Rytų, o Vakaruose turime neužšąlantį Klaipėdos jūrų uostą, Lietuva turi visas palankias sąlygas įsitvirtinti krovinių srautų koridoriuose kaip krovinių tranzito vartų valstybe.

Tokia išvystyta grandinė padidins konteinerinių traukinių tokių kaip „Vikingas“, „West Express“ ir „Saulė“ apkrovimą ir leis sukurti naujus konteinerinių traukinių maršrutus. Šalies verslininkai „Rail Baltica“ projekte naudą mato ne tik europinėje vėžėje, bet kompleksiškai kuriamoje infrastruktūroje. Verslui svarbus patogus priėjimas prie šios vėžės.

Numatyta, kad naujo koridoriaus Šiaurės-Baltijos jūrų atšakos Lietuvoje sujungs Klaipėdą, Kauną ir Vilnių. Be to, „Rail Baltica“ prisidės prie kitų susijusių transporto bei logistikos infrastruktūrinių projektų plėtros Lietuvoje.

Investuoja į terminalus

Šeštokuose veikia intremodalinis terminalas, skirtas konteinerių perkrovimui.

Marijampolėje, Šiauliuose ir Panevėžyje planuojama vystyti laisvąsias ekonomines zonas, o Kaune, Palemone pastatytas intermodalinis terminalas, kuris bus sujungtas su „Rail Baltica“ geležinkeliu. Taip bus išplėtota infrastruktūra reikalinga ne tik pačiai Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai, kurie jos dar neturi.

Kaune verda darbai

Šiuo metu „Rail Baltica“ atkarpoje tarp Kauno ir Palemono geležinkelio stočių vykstantys statybos darbai - vieni svarbiausių ir sudėtingiausių šiame tarpvalstybiniame projekte. Iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos.

Sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.

Iš viso 9 kilometrų atkarpoje nuo Kauno iki Palemono geležinkelio stočių bus rekonstruota apie 15 kilometrų geležinkelio kelio: nutiesta 9 kilometrai naujo europinės vėžės geležinkelio ir 2 kilometrai sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio kelio bei rekonstruota 3,6 kilometrai esamo plačiosios vėžės geležinkelio.

Eismo saugumui ir susisiekimo patogumui užtikrinti bus įrengti tuneliai automobiliams ir požeminės perėjos pėstiesiems bei dviratininkams. Kauno ir Palemono geležinkelio stotys bus aptveriamos segmentine tvora, o visas ruožas bus aptvertas metalinio tinklo tvora.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.