Kibernetinio saugumo specialistų ši žinutė nenustebino – sparčiai augant internetinės prekybos populiarumui, ši sritis neišvengiamai susilaukia ir didesnio sukčių dėmesio. Vieni jų kuria netikras parduotuves ir siunčia plytas vietoje užsakytų prekių arba susirinkę pinigus tiesiog pradingsta, kiti – ieško pažeidžiamų vartotojų ir perima jų mokėjimo kortelių duomenis.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje internetu pirko 38,1 proc. žmonių, o pernai šis rodiklis pakilo jau iki 43,4 proc. Tiesa, šiuo požiūriu mes dar tik artėjame prie kitų Europos šalių – pernai internetu apsipirkinėjo 69 proc. europiečių. Didžiausi pirkimo internetu entuziastai – britai ir skandinavai, kur šis rodiklis siekia net 80 proc.
Tad kaip pirkti internetu, kad vietoje norimo daikto neliktum su plyta ir pagalve?
Pasidomėkite pardavėju
Prieš pradedant apsipirkimą, specialistai rekomenduoja nepagailėti šiek tiek laiko ir pasidomėti, su kuo turite reikalų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teigimu, visos be išimties internetinės parduotuvės privalo nurodyti savo buveinės adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju. Jei šių duomenų pasigedote, geriau nerizikuoti ir rinktis kitą pardavėją.
Dar vienas nepatikimos svetainės ženklas – gausybė gramatinių klaidų tekstuose. Kažin, ar solidus pardavėjas leistų sau nerūpestingai pasižiūrėti į tokias svarbias įvaizdžio detales. Patikimos parduotuvės taip pat labai aiškiai pateikia informaciją apie prekių pristatymo terminus ir grąžinimo sąlygas.
Geru informacijos šaltiniu gali tapti kitų pirkėjų atsiliepimai. Tik juos rekomenduojama tikrinti ne dominančios parduotuvės puslapyje, o specialiose skundų ar atsiliepimų svetainėse, vartotojų forumuose socialiniuose tinkluose.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai saugaus pirkimo internetu rekomendacijose atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę: jeigu į parduotuvę patekote iš socialinio tinklo reklamos, perskaitykite tos reklamos atsiliepimus – socialiniai tinklai leidžia vartotojams komentuoti pačią reklamą. Piktavaliai dažnai pamiršta arba nespėja sekti savo reklaminių kampanijų ir trinti neigiamų atsiliepimų, todėl kitų žmonių neigiama patirtis gali jums padėti išvengti nuostolių.
Taip pat galite įmonės rekvizitus patikrinti įvedę juos į interneto paiešką. Bet kokios informacijos trūkumas gali tapti pirmuoju pavojaus signalu. Jeigu išvysite daug nusiskundimų įmonės veikla – verta susimąstyti.
Vertėtų ir atidžiai skaityti svetainės adresą. Pasitaiko daug atvejų, kai sukčiai registruoja itin panašius į gerai žinomus prekės ženklų pavadinimus ir sukuria „ebuy.com“ vietoje „ebay.com“ ar panašius svetainių adresus.
Tramdykite godumą
Viena iš didžiausių pirkėjų silpnybių, kuria šimtmečiais naudojasi sukčiai, – godumas. Nesąžiningi pardavėjai internete dažnai mėgina suvilioti patiklius pirkėjus itin palankiomis kainomis.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai siūlo gerai pagalvoti, kiek realios galėtų būti 80 ar 90 proc. „akcijos nuolaidos“? Ekspertų teigimu, tai vienas akivaizdžiausių suklastotos parduotuvės požymių, siekiantis išnaudoti žmogiškąsias savybes, todėl reikalaujantis svetainės lankytojo kritinio mąstymo.
Rinkitės saugius mokėjimo būdus
Vienas iš dažniausių atsiskaitymo būdų interneto parduotuvėse yra mokėjimo kortelės. Specialistai rekomenduoja prieš suvedant mokėjimo kortelės duomenis, įsitikinti, kad interneto svetainė yra saugi ir turi duomenų kodavimo sistemos sertifikatą (SSL) – tam ieškokite spynos simbolio tinklalapio adreso pradžioje, o adresų eilutės turėtų prasidėti santrumpa „https://“. Papildoma „s“ raidė bei spynos simbolis reiškia, kad naršymas atitinkamoje svetainėje yra koduojamas, todėl, net naudojantis nesaugiu viešos prieigos internetu, duomenys būna apsaugoti.
Vis dėlto vien kodavimo sertifikato buvimas dar negarantuoja, kad elektroninė parduotuvė yra tikra. Vienas iš pagrindinių interneto parduotuvės patikimumo ženklų – galimybė atsiskaityti naudojantis integruotais vietinių bankų mokėjimo įskiepiais. Prieš sutikdami teikti tokią paslaugą, bankai tiksliai identifikuoja parduotuvės savininką. Tokiu būdu net sukčiavimo atveju būtų žinoma, kas už tai atsakingas. Be to, vos gavę pirmuosius skundus dėl parduotuvės veiklos bankai sustabdytų savo paslaugos teikimą.
Jei pardavėjas suteikia galimybę pinigus sumokėti atsiimant prekes, tai taip pat gali būti patikimas būdas išvengti galimų nuostolių.
Mažiausio patikimumo ženklas ir pavojaus signalas – jeigu parduotuvė siūlo vienintelį atsiskaitymo būdą, kuris yra pinigų pervedimas nurodytu sąskaitos numeriu dar prieš pristatant prekes.
Be abejo, svarbi ir naudojamo kompiuterio ar kito įrenginio „higiena“. Reikėtų naudoti antivirusinę programą, taip pat vengti viešų kompiuterių ar viešo bevielio tinklo, kurių saugumo negalite patikrinti, naudojimo apsipirkimams. Piktavaliams tai – puiki terpė ieškoti neapdairių vartotojų ir pažeisti jų duomenų saugumą.
Ką daryti nukentėjus
Jeigu įtariate, kad apsipirkote netikroje interneto parduotuvėje, specialistai pataria nedelsiant kreiptis į savo mokėjimo įstaigą (pvz. banką ar kredito uniją) ir prašyti stabdyti pavedimą. Jei atsiskaitydami netikroje parduotuvėje nurodėte savo mokėjimo kortelės duomenis, būtina prašyti blokuoti mokėjimo kortelę ir pavedimus iš su ja susijusių sąskaitų.
Įtarus, kad pinigai jau buvo neteisėtai pasisavinti, reikia kreiptis į mokėjimo įstaigos atstovus ir į Lietuvos policiją, o apie veikiančią suklastotą elektroninę parduotuvę rekomenduojama pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui elektroniniu paštu arba užpildžius pranešimo formą centro interneto svetainėje.
Užsakymo nr.: PT_82512477
