Visuomenės susiskaldymas sudaro galimybę grįžti epidemijoms
Nesibaigiant ginčams dėl skiepų ir ženkliai išaugus susirgimų tymais skaičiui, šių metų balandžio mėnesį Seime tą pačią dieną vyko dvi priešingas nuomones atstovaujančių stovyklų diskusijos. Vadinamieji „antivakseriai“ pasisakė konferencijoje „Saugios vakcinos – saugiai Lietuvai“, o skiepų šalinininkai – konferencijoje „Skiepų nauda ir melagingų žinių pavojus visuomenės saugumui“.
Visuomenės susiskaldymas svarbiu vaikų skiepijimo klausimu lemia tai, jog nežinodami, kuo tikėti, dalis tėvų nusprendžia vaikų neskiepyti. Sveikatos apsaugos ministerija ir gydytojai yra sunerimę dėl tendencijos neskiepyti vaikų. Tymų, raudonukės, difterijos ir daugelio kitų ligų atveju skiepas – vienintelė patikima priemonė nesusirgti liga, o augant nepasiskiepijusių skaičiams grįžta protrūkių tikimybė.
Šią tendenciją patvirtina Lietuvos statistika. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis iki 2019 m. rugsėjo 25 dienos šiais metais Lietuvoje registruoti 825 tymais susirgę asmenys , per praėjusius metus Lietuvoje tymais susirgo tik 30 žmonių. Tokio tymų protrūkio nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, įvedus antrąją vakcinos dozę ir pradėjus skiepyti Europos reikalavimus atitinkančiomis vakcinomis, nėra buvę. Nuo tymų skiepijamų vaikų aprėptis mažėjo. 2009 metais ji siekė 97 proc., 2018 metais – 92,2 proc. Tai, kad paskiepijama mažiau vaikų, sudaro sąlygas tymais susirgti žmonėms, kuriems skiepas dar neatliktas dėl amžiaus, tiems, kurie nebuvo paskiepyti dėl kontraindikacijų ar tiems, kuriems po skiepo nesusiformavo imunitetas nuo tymų.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, skiepai svarbiausia priemonė padedanti nesusirgti sunkiomis užkrečiamomis ligomis. Dėl visuotinio skiepijimo išnyko raupai, 2002 m. Europoje buvo eliminuotas poliomielitas. Kiekvienais metais pasaulyje nuo difterijos, stabligės, kokliušo, tuberkuliozės, poliomielito, tymų ir hepatito B yra paskiepijami daugiau nei 100 milijonų vaikų. Dėl šių skiepų kiekvienais metais išvengiama 2-3 milijonų mirčių .
„Skiepų sąmokslas“: ar skiepai sukelia autizmą?
Nepaisant vienareikšmiškų Pasaulio sveikatos organizacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų dėl skiepų būtinybės, vakcinų priešininkų argumentai ar asmeninės tėvų istorijos apie tai, kad skiepai kenkia vaikų sveikatai, vystymuisi ar net sukelia autizmą, toliau klaidina tėvus.
Prasidėjus tymų protrūkiui Lietuvoje, Vaidas Neverauskas, 15min.lt žurnalistas, aprašė „antivakserių“ judėjimo, skelbiančio, kad skiepai yra farmacininkų sąmokslas siekiant pasipelnyti iš žmonių, ištakas. 1998 m. medikas Andrew Wakefieldas prestižiniame medicinos žurnale publikavo straipsnį pagal paties atliktą tyrimą, kuriuo įrodomas tam tikros tymų vakcinos (MMR) ryšys su autizmo susirgimais.
Vėliau paaiškėjo, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai, sąmoningai atrinkus tiriamuosius vaikus, o mokslininkui kyšius mokėjo teisininkai, atstovaujantys autizmu sergančių vaikų tėvams bylose prieš farmacijos kompanijas. Savaime suprantama, tyrimo duomenis publikavęs medikas neteko gydytojo licencijos.
Nepaisant to, kad Andrew Wakefieldas pasisakė tik prieš vienos rūšies tymų vakcinos (MMR) naudojimą, o ne prieš skiepus apskritai, šiandien jis laikomas autoritetu tarp skiepų priešininkų. Po tyrimo publikacijos skiepijimas nuo tymų šia vakcina (MMR) krito 13 proc. Vėlesni tyrimai nepatvirtino jokio ryšio tarp MMR vakcinos ar net vakcinų nuo kitų ligų ir autizmo. Tačiau interneto išpopuliarėjimas padėjo skiepų sąmokslo teorijoms plisti, o „antivakserių“ judėjimas rado dar daugiau šalininkų.
Domintis skiepais – patiklumas turi užleisti vietą kritiškumui
Natūralu, kad tėvams rūpi jų vaikų sveikata ir jie kelia klausimus dėl vaikų gydymo ar skiepijimo tikslingumo. Svarbiausia, kad atsakymų į šiuos klausimus būtų ieškoma patikimuose šaltiniuose, konsultuojamasi su šios srities profesionalais – gydytojais ir visuomenės sveikatos specialistais.
Patikimų žinių apie skiepijimą trūkumas klaidina visuomenę ir didina nepasitikėjimą skiepais, todėl visuomeninės iniciatyvos siekia informacijos spragą užpildyti. Siekiant atsakyti visus ar daugelį tėvų klausimų apie vaikų skiepijimą, rugsėjo mėnesį startavo platforma internete – vakcinABC.lt. Šios platformos tikslas – rasti atsakymus į aktualiausius su skiepijimu susijusius klausimus.
Svetainės autoriai siekė sukurti patikimos, išsamios ir moksliniais tyrimais paremtos informacijos apie skiepus šaltinį, kur žmonės gali ne tik rasti paruoštus atsakymus, bet ir patys užduoti savo klausimus apie skiepus. Į juos atsakymą pateiks gydytojai ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentai, kurie domisi vakcinacijos temomis ir yra įsigilinę į šios temos literatūrą ir naujausius tyrimus.
Primename, kad Lietuvoje vaikai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, Haemophilus influenzae b tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, B tipo meningokoko, rotaviruso. Priklausomai nuo vakcinos vaikai skiepijami įvairaus amžiaus pagal LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių .
Be to, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai konsultuoja medicinos bendruomenę imunizacijos, per orą, vandenį, maistą plintančių infekcijų prevencijos ir gydymo klausimais. Jau nekalbant apie gyventojų informavimą ir švietimą nuo jauniausių Lietuvos piliečių (iniciatyvos, įtraukiančios didžiąją dalį ugdymo įstaigų – apie 45 000 vaikų kasmet) iki senjorų. ULAC teikiamos informacijos aktualumą atspindi ULAC interneto svetainės www.ulac.lt lankytojų skaičius. kasmet daugiau 1,2 mln. unikalių lankytojų svetainėje randa informaciją jiems aktualiais užkrečiamųjų ligų klausimais. 2019 m. ULAC aktualumas išaugo iki 1,5 milijono vartotojų bei 1,7 milijono tinklapio peržiūrų.
Užsakymo nr.: PT_82450865
