Šeimos kortelė: tapti partnere bet kuri įmonė gali 3 paprastais būdais

Šeimos kortelė dar praeito amžiaus pradžioje atsirado Prancūzijoje – tada skurdo draskoma šalis ją pasitelkė kaip priemonę gelbėti vargstančias šeimas. Tokiu būdu žmonės gaudavo būtinąsias paslaugas, pagalbą ir maisto davinius. Šiandien tokia kortelė veikia ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Latvijoje, o nuo liepos 1 dienos tapo pasiekiama ir lietuvių šeimoms. Kortelės sumanytojai tikina, kad ji suteiks galimybę gauti nuolaidas ne tik būtinosioms, bet ir įvairioms kitoms paslaugoms.

Modelį perėmė iš ispanų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyriausioji specialistė Rasa Žemaitė pasakoja, kad Šeimos kortelės partnerystė – trijų pakopų. Įmonės, įvairios organizacijos, savivaldybės gali turėti svečio, draugo arba partnerio statusą.

„Kai įmonė ar organizacija nusprendžia dalyvauti Šeimos kortelės programoje, jai tereikia pasirinkti, kaip ji nori įsitraukti. Svečiai gali teikti vienkartinę nuolaidą, pasiūlyti išskirtinę paskutinės minutės paslaugą ar panašiai – tokiu atveju net nereikia sudaryti sutarties. Antrasis pasirinkimas – draugo partnerystė. Šiuo atveju įmonė jau pasirašo sutartį su Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentu bei patvirtina, kad savo įsipareigojimus vykdys ne trumpiau nei tris mėnesius“, – apie galimybes kalba R. Žemaitė.

Ji priduria, kad pasirinkus šią pakopą – draugo partnerystę – negalima iš sutarties išbraukti įrašytų punktų, ją galima tik papildyti. „Į šią sutartį mes žiūrime kaip į pereinamąją, bandomąją. Kai kuriems partneriams gali būti nedrąsu stačia galva nerti į naują programą, todėl ši pakopa sudaro sąlygas ją išbandyti“, – pasakoja specialistė.

R. Žemaitė trečiąją pakopą – partnerio statusą – vadina rimtąja partneryste. Šiuo atveju sutartis yra sudaroma neribotam laikotarpiui. „Partneriai įsipareigoja mažiausiai šešiems mėnesiams, tačiau, partneriui pageidaujant, galima ir ilgiau. Partneris nuo draugo skiriasi tuo, kad sutartis gali būti peržiūrėta visa, su jais deramasi dėl galimybių, poreikių, kad būtų naudinga tiek jiems, tiek kortelės turėtojams“, – priduria ji.

Pasak ministerijos atstovės, tokio tipo partnerystė yra perimta iš ispanų modelio, kuris buvo derinamas, tobulinimas ir modifikuojamas daugiau nei dešimtmetį. „Ispanų pavyzdys ir patirtis parodė, jog kai kurie partneriai dalyvauja trumpalaikėse akcijose ar vienkartinio pobūdžio mechanizmuose ir tik vėliau pasiryžta ilgalaikiams įsipareigojimams“, – sako specialistė.

Vis tik, R. Žemaitė džiaugiasi, kad Lietuvoje didžioji dalis – net 90 procentų – įmonių, įsitraukusių į šeimos kortelės iniciatyvą, pasirinko partnerystės statusą.

Prisijungti gali bet kada

Daugiavaikių šeimų asociacijos „MES“, besirūpinančios Šeimos kortelės partnerių paieška ir iniciatyvos viešinimu, įkūrėja ir vadovė Jurgita Pocienė teigia, kad šiuo metu prie programos prisijungė jau daugiau nei 50 įmonių, o su daug kitų dar vyksta derybos.

Pasak jos, prie programos prisijungti gali visi – nepriklausomai, ar tai didelis, ar mažas verslas, ar kitos organizacijos. „Kviečiami kreiptis visi, turintys idėjų ir galintys prisijungti prie iniciatyvos. Mes patys partnerių stengiamės ieškoti įvairiai: bendraujame su įvairių regionų nevyriausybinėmis organizacijomis bei savivaldybėmis“, – šypsosi moteris.

Kalbėdama apie partnerių paiešką, J. Pocienė išskiria, kad tam tikruose regionuose esančios organizacijos gali suteikti daugiau nuolaidų būtent tų apylinkių gyventojams. „Tose vietovėse dirbantys žmonės ten ir gyvena, todėl žino, kuri kirpykla, kepyklėlė, vaikų būrelis ar panašiai galėtų suteikti nuolaidą“, – sako asociacijos vadovė.

Kaip sako J. Pocienė, vienintelis reikalavimas partneriams – suteikti ne formalias, o tikrą naudą šeimoms nešančias nuolaidas. „Mes labai prašome partnerių, kad nuolaidos skirtųsi nuo tų, kurias jie siūlo savo lojaliems klientams, ir kad šeima galėtų išties džiaugtis gauta nuolaida, o pati kortelė turėtų svorį“, – sako ji.

Vis tik, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė R. Žemaitė primena, kad prieš nuspręsdama prisijungti prie programos, įmonė, pirmiausia, turėtų gerai įsivertinti savo galimybes. „Kiekvienas svečias, draugas ar partneris turi įsivertinti, kiek galės programai skirti lėšų, kiek patirs įvairių iššūkių“, – teigia ji.

Kaip sako specialistė, kortelę jie stengėsi kurti taip, kad ši būtų kiek įmanoma atviresnė partnerystei. „Mes sakome, kad Šeimos kortelė – tarsi gyvas, kvėpuojantis organizmas. Kitaip tariant, jos svečiu, draugu ar partneriu galima tapti bet kuriuo metu, kai tik įmonė ar įstaiga sugalvoja, kad nori ir gali tą padaryti“, – tikina R. Žemaitė.

Verslas parodo savo draugiškumą šeimoms

Savo ruožtu J. Pocienė tikisi, kad dalyvavimas Šeimos kortelės programoje įmonėms taps prestižo ženklu. „Viliamės, kad Šeimos kortelės svečio, draugo ar partnerio statusas parodys požiūrį į neįgalius vaikus auginančias ar gausias šeimas, o patys atstovai džiaugsis ir vertins galimybę būti socialiai atsakingais bei padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia“, – šypsosi ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistė R. Žemaitė priduria, kad labai svarbu ir tai, jog šeima būtų ne tik valstybės, bet ir visos visuomenės dėmesio centre. „Norime, kad visi rinkos dalyviai įsitrauktų į procesą ir kviestų įmones prisijungti. Norėtųsi, kad ta nauda, kurią gauna su mumis bendradarbiaujantys, būtų socialinė“, – apie naudą įmonėms kalba specialistė.

„Labai smagu, kad visi atėję partneriai džiaugiasi programa, skiriančia dėmesį gausioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Potencialūs partneriai reaguoja labai geranoriškai ir svarsto visas įmanomas galimybes prisidėti“, – sako R. Žemaitė.