Pagrindinė stotis – Kaune

Lietuvos teritorijoje greitieji keleiviniai traukiniai, važiuosiantys pagrindine „Rail Baltica“ trasa tarp Lenkijos ir Baltijos šalių, stos dvejose tarptautinėse geležinkelio stotyse - Kaune ir Panevėžyje.

Tarptautinės geležinkelio stoties statusas numatytas ir Vilniaus geležinkelio stočiai, kuri atskira „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka bus sujungta su Kauno tarptautine stotimi.

Tarptautiniais maršrutais greitieji keleiviniai traukiniai važiuos iki 250 km per valandą greičiu.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovės „LG Keleiviams“ vadovo Lino Baužio, „Rail Baltica“ geležinkelis smarkiai išplės gyventojų darnaus judumo galimybes, reikšmingai pagerins susisiekimo paslaugų prieinamumą ir iš esmės padidins kelių eismo saugumą.

„Tam reikalingas išvystytas geležinkelio maršrutų tinklas ne tik tarptautiniu, bet ir nacionaliniu regioniniu lygiu. Taip pat būtina prie keleivių poreikių pritaikyti patogius ir reguliarius traukinių išvykimo bei atvykimo grafikus“, - sako L. Baužys.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.

Įrengs naujas regionines stotis

Planuojama, kad „Rail Baltica“ žemėlapyje regioninės keleivių geležinkelių stotys Lietuvoje nuo Latvijos sienos pietų kryptimi galėtų įsikurti šiuose taškuose: Joniškėlis, Panevėžys (tarptautinė stotis), Kėdainiai, Jonava, Kauno oro uostas, Palemonas , Kaunas (tarptautinė stotis), Kazlų Rūda, Marijampolė, Šeštokai.

Vilniaus-Kauno atšakoje regioninės stotys keleiviams numatytos Lentvaryje, Vievyje ir Kaišiadoryse.

Tarp regioninių stočių dėl trumpesnių jų atstumų keleiviniai traukiniai galės įsibėgėti maksimaliu saugiu greičiu iki 160-200 km/val.

Greitas ir saugus susisiekimas

„Rail Baltica“ geležinkelio eksploatavimo plane numatyta, kad traukiniai kursuos bent kas dvi valandas: abiem kryptimis per dieną važiuos po aštuonis greituosius traukinius, o naktį numatyti papildomi du ekspreso traukiniai.

L. Baužio teigimu, toks traukinių dažnumas yra optimalus, kuris užtikrins patogų susisiekimą.

„Tarptautiniais ir regioniniais maršrutais važiuosiantys „Rail Baltica“ traukiniai bus tiek greiti, kad kelionės jais taps malonia alternatyva išvykoms automobiliu“, - sako L.Baužys.

Jis priduria, kad kelionės traukiniais yra pačios saugiausios, o ekologijos požiūriu elektra varomi traukiniai yra švariausia transporto rūšis.

Apie projektą

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas.

Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu. Numatyta, kad per visą „Rail Baltica“ trasą būtų nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

Užsakymo nr.: PT_82304457