Termoputos – tai mažo tankumo putos, kitaip dar vadinamos karbamido formaldehido putomis (UFFI) ar aminoplastu. Šio putos yra įleidžiamos į pastato oro tarpus ir džiūdamos plečiasi bei kietėja taip sukurdamos puikią izoliaciją.
Toks sienų šiltinimo būdas yra nebrangus, o jį atlikti nėra sunku ir be specialistų pagalbos. Kiekvienas, nusprendęs užsiimti šiltinimo termoputomis veikla, gali lengvai įsigyti įrangą ir medžiagas bei be didelių investicijų pradėti verslą. Tačiau jei apšiltinimą atliks nepatyrę meistrai, džiūdamas aminoplastas gali skilinėti ir tokiu būdu tapti nekokybiška izoliacine priemone.
Bet visgi didžiausias jos trūkumas – neigiamas poveikis žmogaus sveikatai. 1970-aisiais karbamido formaldehido putos izoliacija ypatingai išpopuliarėjo Kanadoje. Kol dar nebuvo žinoma apie nuodingą šių putų poveikį sveikatai, jomis buvo apšiltinami namai, komercinės ir industrinės patalpos, tačiau pasireiškus nemažai akių ir kvėpavimo takų ligų atvejų, 1980-aisiais termoputos šalyje buvo uždraustos.
„Termoputos gali turėti neigiamą šalutinį poveikį sveikatai, jei žmogus turi sąlytį su formaldehidu, kuris išsiskiria iš putų jas naudojant ar jau panaudojus. Ar bus poveikis, o jei bus – koks ir kiek stiprus, priklauso nuo to, kokiomis formaldehido koncentracijomis ore žmogus kvėpavo ir kiek laiko, taip pat priklauso ir nuo to, ar žmogus yra jautresnis šios medžiagos poveikiui, ar serga ligomis, dėl kurių formaldehido poveikis pasireiškia anksčiau ir stipriau“, – aiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vedėjas Saulius Majus.
Gali sukelti net vėžį
Europos Sąjungoje (ES) formaldehidas oficialiai klasifikuojamas taip (kuo mažesnis skaičius ir kuo arčiau abėcėlės pradžios yra raidė, tuo ši kategorija yra laikoma pavojingesnė. Pavyzdžiui: 1A yra rimčiau negu 1B; 2 yra rimčiau negu 3):
1B kategorijos kancerogeninė medžiaga (gali sukelti vėžį)
2 kategorijos mutageninė medžiaga (įtariama, kad gali sukelti genetinius defektus)
3 kategorijos ūmiai toksiška medžiaga (toksiška prarijus, susilietus su oda ir įkvėpus)
1B kategorijos odą ėsdinanti medžiaga (smarkiai pažeidžia odą ir nudegina akis)
1 kategorijos odą jautrinanti medžiaga (gali sukelti odos alerginę reakciją)
Visgi, ES formaldehidas oficialiai nėra klasifikuojamas kaip kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga, kurios įkvėpus gali pasireikšti alerginė reakcija, astmos simptomai arba sunkesnis kvėpavimas.
„To priežastis – Europoje vis dar nėra atliktas standartinis tyrimo metodas, kurio rezultatais remiantis būtų galima klasifikuoti. Tačiau autoritetingos tarptautinės organizacijos, medicinos mokslo duomenys vieningai teigia tą patį – oro tarpus užpildant termoputomis, išsiskiriantis formaldehidas jautrina kvėpavimo takus“, – teigia specialistas.
Pasak jo, vertinant šios medžiagos poveikį žmogaus organizmui, reikia atkreipti dėmesį į kelias aplinkybes.
„Formaldehido natūrali būsena yra dujinė, todėl poveikis odai, akims (išskyrus ypač dideles formaldehido koncentracijas ore) ar ją prarijus gali pasireikšti tik susilietus su formaldehido vandeniniu tirpalu. Formaldehidą gamina ir pats žmogaus organizmas, tačiau ypač mažus jo kiekius, todėl labai greitai jį suskaldo“, – sako pašnekovas.
Ar įmanoma apsisaugoti?
Anot S. Majaus, laikantis konkrečių nurodymų ir saugumo priemonių apšildant oro tarpus termoputomis formaldehido sukeliamą pavojų galima sumažinti, tačiau rizika sutrikdyti savo sveikatą naudojant termoputas visgi išlieka.
„Saugu tada, kada nėra sąlyčio su iš putų išsiskiriančiu formaldehidu. Profesionalai sąlytį sumažinti ar jo išvengti gali naudodami asmenines apsaugines priemones (kvėpavimo takų, akių ir odos apsaugas). Vis tik, to negalima pasakyti apie buitinius naudotojus, kurie nenaudoja asmeninių apsauginių priemonių – nežino, kad reikia, arba žino, bet numoja ranka. Saugą taip padidina labai ilgas ir geras patalpų vėdinimas“, – pasakoja pašnekovas.
Dėl neigiamo poveikio sveikatai formaldehidas griežtai normuojamas. Gyvenamosios aplinkos ore leidžiama ne didesnė kaip 0,1 mg/m3 vienkartinė ir 0,01 mg/m3 vidutinė paros koncentracija, darbo aplinkos ore neviršytinas ribinis dydis 1,2 mg/m3, ilgalaikio poveikio ribinis dydis 0,6 mg/m3, o pusės valandos aplinkos oro užterštumo ribinė vertė 0,1 mg/m3, vidutinė paros – 0,01 mg/m3.
Tačiau būtina pažymėti, kad džiūdamos termoputos traukiasi ir skilinėja, todėl oro tarpuose atsiranda ertmės, dėl kurių medžiaga nebeatlieka savo funkcijos. Per įskilimus sienose termoputa sugeria vandenį ir vėl garuodama skleidžia formaldehidus į namo patalpas. Apšiltinus oro tarpą, patalpose formaldehido garų kiekis pakyla iki 3,0–5,0 m/m3. Šis kiekis jau viršija leistiną normą.
„Laikoma, kad neviršijus nustatytų dydžių, žmogaus sveikatai nebus pakenkta per visą jo gyvenimą ir visą darbinę veiklą. Tačiau verta paminėti, kad ES formaldehidas kaip kancerogeninė medžiaga buvo klasifikuotas tik prieš keletą metų, kai tuo metu Šiaurės Amerikoje įvairios sveikatos organizacijos jau labai seniai laiko šią medžiaga pavojinga. Tad vienos tiesos tikrai nėra“, – teigia specialistas.
Kaip pataria specialistai, susiruošusieji šiltini namo oro tarpus turėtų pasidomėti visomis galimomis šiltinimo alternatyvomis ir tik tuomet išsirinkti tinkamiausią. Skuboti sprendimai ar pasirinkta tiesiog pigiausia šiltinimo medžiaga, nebūtinai atitiks namų gyventojų lūkesčius, bus saugi sveikatai ir pan.
Užsakymo nr.: PT_82246663