Vengia net neskausmingų sveikatos patikrinimų

Tyrimo metu pastebėta, kad reguliariai sveikatą tikrinasi tik trečdalis Lietuvos gyventojų, dažniau – vyresni nei 50 metų žmonės bei tie, kurie savo sveikatą vertina prasčiau. Tuo tarpu jauni žmonės iki 29-erių metų į sveikatos įstaigas dėl profilaktinių patikrinimų kreipiasi rečiau.

Medicinos centrų „Northway“ šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė atkreipia dėmesį, kad nors gyventojai, ypač jauni, vengia profilaktinių patikrinimų, požiūrį vertėtų keisti. „Reguliarūs patikrinimai atneša naudą pačiam žmogui, net ir tuomet, kai jis pats jaučiasi visiškai sveikas. Jų tikslas yra anksti diagnozuoti ligą, kurios simptomų pacientas gali net nejusti“, – priduria ji.

„Northway medicinos centrų“ šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė

Pasak ilgametę patirtį turinčios specialistės, visi, net ir sveiki, žmonės kartą metuose turėtų atlikti bazinius kraujo, šlapimo, gliukozės ir cholesterolio kraujyje tyrimus, elektrokardiogramą. Vis tik ji pastebi, kad tarp pacientų vis dar vyrauja požiūris, jog kūno nereikia tirti, jei nėra pavojaus signalų.

„Ši nuomonė vyrauja ne tik prakalbus apie kraujo tyrimus, bet ir apie, pavyzdžiui, plaučių rentgeną. Pacientai klausia: „kodėl mane šviečia, jeigu aš nekosėju? Kodėl reikia tą daryti, juk tuberkuliozės nebėra?“, nerimauja dėl jonizuojančios spinduliuotės. Tačiau vis pasitaiko netikėtų tuberkuliozės formų ar kitų ligų. Tad atlikus plaučių rentgenogramą nors kartą per 2 metus, nauda gali būti daug didesnė nei jo daroma žala. Jau nekalbant apie tai, jog atlikus šį tyrimą galima anksti diagnozuoti plaučių vėžį“, – pasakoja gydytoja.

Prakalbusi apie vėžinius susirgimus, specialistė pabrėžia, jog tirtis dėl onkologinių ligų profilaktiškai – privaloma. Ji primena, kad vėžinės programos gali padėti anksti diagnozuoti šiuos susirgimus, o ankstyvas ligos nustatymas užtikrina efektyvesnį gydymą.

„Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 8,2 milijonų žmonių miršta kiekvienais metais nuo piktybinių navikų – įsivaizduokite, tai yra maždaug 13 proc. visų mirties priežasčių visame pasaulyje. Mokslininkai pripažįsta, kad bent pusės mirčių nuo vėžio Europoje būtų galima išvengti, jeigu žmonės atkreiptų dėmesį į gydytojų raginimus laiku tikrintis sveikatą“, – teigia A. Mastavičiūtė.

Ji priduria, kad profilaktiniai patikrinimai dėl onkologinių ligų padeda pastebėti ir laiku nustatyti ikinavikinius pokyčius. Deja, pats pacientas šių pokyčių gali nejusti, mat priešvėžiniai pokyčiai ar net ankstyviausia vėžio forma dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir sveikatos sutrikimų.

Sveikata rūpinasi pasyviais būdais

Kaip teigia tyrimą atlikusios bendrovės „Kantar“ Rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili, net ir duomenys rodo, kad gyventojai savo sveikatos tikrintis reguliariai nėra linkę. „Šiandien, kaip ir prieš penkerius metus, gyventojai renkasi sveikata rūpintis pasyviai: geria daug vandens, vengia žalingų įpročių, stengiasi nesinervinti“, – tvirtina ji.

„Northway“ medicinos centras

Gydytoja Asta Mastavičiūtė sutinka, kad toks rūpinimasis sveikata yra teisingas, tačiau efektyviausias jis tada, kai keli būdai taikomi vienu metu. Ji ypač giria pastangas sumažinti stresą. „Manoma, kad kiek mažiau nei pusė suaugusiųjų žmonių jaučia streso sukeltus sveikatos sutrikimus ir net 75 proc. visų šeimos gydytojų konsultacijų yra susiję būtent su jo sukeltais sveikatos sutrikimas“, – priduria ji.

Kaip teigia specialistė, stresas gali sukelti net įvairias sunkias ligas: širdies, kraujagyslių, cukrinį diabetą, išsėtinę sklerozę ar net turėti įtakos onkologinėms ligoms.

„Natūraliai malšinti stresą galima saikingai ir subalansuotai maitinantis, užtikrinant kokybišką miegą. Pacientai teigiamai atsiliepia apie kvėpavimo pratimus, atliekamus siekiant sumažinti nerimą ir stresą, taip pat – sau įdomią fizinę veiklą, mat tokiu būdu ji tampa sveiku įpročiu, o ne savaitės pabandymu“, – šypsodamasi sako ji.

Tiems, kurie per dieną turi vos laisvą pusvalandį ar valandą, šeimos gydytoja pataria pasivaikščioti – tokiu būdu taip pat galima sumažinti stresą. Vis tik, renkantis pasyvius rūpinimosi sveikata būdus ir norint pasiekti geriausio rezultato, reikėtų laikytis specialistų rekomendacijų.

„Jei ruošiatės vaikščioti, rekomenduojama nueiti apie 10 tūkst. žingsnių, kadangi kilometrais matuoti sunku. Kiekvieno žmogaus žingsniai skiriasi ir jie nueis skirtingą atstumą kilometrais, nors žingsnių, atrodo, nueis tiek pat. Individualiai skaičiuojamas ir reikiamas išgerti vandens kiekis – sveikas žmogus kiekvienam savo kūno kilogramui turi išgerti 30 mililitrų skysčių. Gerdami skysčius galite, pavyzdžiui, inkstų akmenligės riziką sumažinti iki 75 procentų“, – teigia specialistė.

„Northway medicinos centrų“ šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė

Ji priduria, kad nebūtina gerti vien vandenį: tai gali būti sriuba, kisielius, ar kiti skysčiai, kurie iš organizmo skysčių nevaro, tad netinka kava ir kiti kofeino turintys gėrimai.

Gydymo įstaigų vengė tik pavieniai gyventojai

Vis tik, tyrimą atlikusios bendrovės „Kantar“ Rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili pastebėjo, jog pacientai, pajutę tam tikrus organizmo siunčiamus signalus, pas gydytojus kreipėsi noriai.

„Duomenys atskleidė, kad medikų pagalbos ar sveikatos patikros per pastaruosius dvejus metus prireikė beveik visiems dalyvavusiems mūsų tyrime: tik pavieniai gyventojai nesilankė jokioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Besilankančių pas gydytoją bent kartą per metus dalis padidėjo nuo 71 iki 79 procentų“, – sako ji.

R. Sadunišvili priduria, jog šiam pokyčiui teigiamos įtakos padarė tai, jog vyrai pradėjo mažiau vengti gydytojų ir pas juos apsilankė kur kas dažniau nei ankstesniais metais. Vis dėlto, tyrimas atskleidė vis dar vyraujančią tendenciją – pas gydytojus dažniau vyksta vyresni gyventojai, kurie savo sveikatą ir taip vertina prasčiau.

Atlikto tyrimo duomenys rodo ir kitas tendencijas: žmonės noriau moka už medicinines paslaugas. „Pacientai pasiryžę mokėti už tyrimus ir konsultacijas – tiek valstybinėse, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Už konsultacijas ir įvairius tyrimus 2019 metais mokėjo 62 procentai pacientų, tuo tarpu 2014 metais – 45 procentai“, – sako bendrovės atstovė.

Renata Sadunišvili tyrimo metu pastebėjo ir kitus pokyčių, pavyzdžiui, pacientai net 1,5 karto daugiau kreipėsi į privačias sveikatos priežiūros įstaigas. „Privatų medicinos sektorių gyventojai vertina vis palankiau palaikiau nei viešąsias – ir ši tendencija stiprėja. Palankiausiai pacientai vertina įstaigų priėmimo greitį ir diagnostiką susirgus“, – apie lietuvių požiūrio į sveikatą tendencijas kalba ji.

Užsakymo nr.: PT_82235699