„Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl nugaros skausmų, atsirandančių dėl minkštųjų audinių (raiščių, raumenų) pažeidimų, kiek rečiau – dėl neurologinių susirgimų, kuriuos sąlygoja degeneraciniai pakitimai, kai yra spaudžiama nervinė šaknelė. Vienas tokių susirgimų – tarpslankstelinė disko išvarža. Vis dėlto abiem atvejais dėl nugaros problemų kalti tie patys veiksniai“, – pasakoja „Gijos Klinikų“ neurologas Tomas Pilypas.
Viena iš nugaros skausmo priežasčių, pasak gydytojo, yra netaisyklinga kūno padėtis atliekant įvairius kasdieninius darbus.
„Pavyzdžiui, keldami sunkesnį daiktą žmonės tą daro „iš juosmens“ arba stovėdami prie kriauklės lenkiasi „per juosmenį“. Tai galima pavadinti savęs žalojimu, nes stuburas nėra vientisas – jį sudaro slanksteliai, raiščiai, raumenys, kurie, lenkiantis netaisyklingai, gali būti traumuojami. Keliant ar lenkiantis reikia naudoti kojas, sulenkiant jas per kelius tupiant, ir tik tada tiesia nugara atlikti veiksmą“, – aiškina T. Pilypas. – „Ir kineziterapeutai sako – lenk kojas, bet ne nugarą.“
Po netaisyklingai pakeltos dėžės gali prireikti reabilitacijos
Neurologas pasakoja, kad net menkiausias netaisyklingai atliktas veiksmas, pavyzdžiui, pakelta sunki dėžė, gali nulemti sunkią nugaros traumą bei ilgą reabilitacijos procesą.
„Išvarža gali atsirasti vien dėl to, kad vieną kartą netaisyklingai kažką pakėlėte. Tada jau laukia intensyvus medikamentinis gydymas, fizioterapinės procedūros, o jei tai nepadeda – išvarža šalinama chirurginiu būdu. Po operacijos laukia ilga reabilitacija“, – teigia pašnekovas.
Be to, mūsų nugara kenčia ir nuo ilgalaikio fiziškai sunkaus darbo. „Sunkiai nešiojant, daug lankstantis ar kitaip apkraunant savo nugarą, joje atsiranda minkštųjų audinių perkrovos – plyšę raumenys, patempti raiščiai, kurie sukelia didelį skausmą“, – priduria neurologas.
Gydytojo teigimu, dėl stuburo traumų dažniausiai kalti silpni nugaros raumenys.
„Stuburas – mūsų kūno ašis. Praktiškai visus darbus atliekame palinkdami į priekį. Tai reiškia, kad nugaros raumenys turėtų stabilizuoti, fiksuoti stuburą, tokiu būdu sukuriant pusiausvyrą, tačiau tam juos reikia nuolat stiprinti. Visgi šiais laikais žmonės nelinkę skirti dėmesio savo nugarai ir laiko mankštai. Pajutus nugaros skausmus, renkamasis paprastesnis kelias – vartojami vaistai, geriausiu atveju – apsilankoma pas masažistą“, – teigia T. Pilypas.
Simptomai, išduodantys, kad patyrėte nugaros traumą, pasak neurologo, būna keleto rūšių.
„Patempus nugaros raumenis, jaučiamas geliantis ir maudžiantis skausmas, nugaros užgulimas. Jeigu pažeidimas stipresnis – žmogų tiesiog sukausto, raumuo refleksiškai įsitempia, todėl tampa sunku pajudėti. Užspaudus nervą, gali nutirpti galūnė, o esant sunkesniam pažeidimui – veriantis ir stingdantis skausmas iš juosmens keliauja į koją arba iš kaklo – į ranką“, – aiškina pašnekovas.
Stiprinkite ne tik nugarą, bet ir visą kūną
Gydytojas atskleidžia, kad nugaros problemos kamuoja įvairaus amžiaus grupių žmones, o šiais laikais nuo jų kenčia ir jaunimas.
„Didžiausia problema tarp jaunų žmonių – mažas fizinis aktyvumas. Jeigu darbas sėdimas – raumenys nusilpsta, jaučiamas nuolatinis maudimas, sunkiai išsėdima darbo vietoje, atsiranda laikysenos problemų. Dirbantys fizinį darbą, atvirkščiai – per daug apkrauna nugarą, ji nespėja atsistatyti, atsiranda traumų rizika. Na, o vyresniems žmonėms su amžiumi pasireiškia degeneraciniai amžiniai pakitimai“, – sako T. Pilypas.
Tam, kad nugaros skausmai netaptų kasdienybe ir netikėtai neužpultų traumos, būtina stiprinti ne tik nugarą, bet ir visą kūną.
„Negalime viso dėmesio sutelkti vien į nugarą – svarbu ir eisena, laikysena, o judėjimas turi būti pilnavertis – dirbti juosmuo, sėdmenys, kojos. Namų sąlygomis galima atlikti pratimus su mankštos kamuoliu ar juostomis – tą reikia daryti reguliariai, kiekvieną dieną bent po 10-15 minučių. Žinoma, svarbiausia pratimus atlikti taisyklingai, todėl vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu“, – pataria T. Pilypas.
Imtis rimtesnių kūno stiprinimo veiklų, neurologo teigimu, derėtų tik sustiprinus visus kūno raumenis, kitu atveju – padidėja traumų rizika.
„Kai raumenys tampa tvirtesni, galima imtis papildomos veiklos: bėgiojimo, ėjimo su lazdomis, važiavimo dviračiu, plaukimo ir pan. Vis dėlto reikia suprasti, kad kūnas, o tuo pačiu ir nugara, tam turi būti tinkamai paruošti. Stiprinant raumenis, svarbu keisti pratimus ir palaipsniui didinti apkrovą, nes, laikui bėgant, raumenys pripranta prie to paties krūvio ir nebereaguoja į iššūkį. Patarimų galima duoti daug, tačiau svarbiausia, kad žmonės suprastų, jog, norint turėti sveiką kūną, būtina kuo daugiau judėti ir mankštintis“, – tvirtai įsitikinęs „Gijos Klinikų“ gydytojas neurologas Tomas Pilypas.
Užsakymo nr.: PT_82173743