Prisijungimas Panevėžyje – beveik 100 proc.

Viena geriausių situacijų šalyje yra Panevėžio mieste. Čia gyventojų prisijungimas prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų siekia 99,6 proc.

„Aukštaitijos vandenys“ – įmonė, atsakinga už vandentvarkos procesus Panevėžio mieste ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška sako, kad toks rezultatas pasiektas ne per naktį. Tai ne tik pastarųjų metų, bet ir kur kas ilgesnio laiko tarpo nuoseklaus darbo rezultatas.

„Kai išgirdome Europos Komisijos nutarimą, Panevėžyje sujudimo nebuvo. Situacija mieste beveik yra išspręsta. Tiesa, tokį rodiklį pasiekėme neatsitiktinai. Rezultatus lėmė mūsų darbuotojų asmeninės pastangos: tiesiog ėjome pas gyventojus, lankėmės jų namuose, kalbėjomės, gaminome ir platinome įvairiausią edukacinę medžiagą, skrajutes, lankstinukus. Viešinome informaciją apie priežastis ir pasekmes ir, panašų, kad nelikome neišgirsti“, – sako specialistas.

Nepaisant sėkmingų rodiklių, Panevėžys ant laurų nesnaudžia. Mieste vykdomi vamzdynų, nuotekų tinklo ir paviršinių nuotekų tinklų atnaujinimo darbai, įgyvendinant Sanglaudos fondo lėšomis dalinai finansuojamus projektus, prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo tinklų bus sudarytos galimybės prisijungti dar 381 būsto savininkui, 364 būstams – prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.

Sprendžia ne tik vandentvarkos, bet ir socialines problemas

Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos (ES) investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė sako, kad prisijungimas prie nuotekų surinkimo tinklų ir miesto vandentiekio gyventojams reiškia ne tik patogesnes buities sąlygas.

„Centralizuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslauga mažina ir socialinę atskirtį, keičia gyvenimo mieste jauseną ir sampratą. Kiekvienas namų ūkis pajungiamas į vieningą grandinę, kurioje tampa svarbia jos dalimi: ir pats gauna kokybiškas paslaugas, ir prisideda prie jų kokybės gerinimo“, – sako specialistė.

Dar vienas svarbus aspektas, kurį sprendžia centralizuotas vandens ir nuotekų tiekimas bei valymas, yra ekologinė tarša. Kuo mažiau individualių namų ūkių yra atskirti nuo bendros centralizuotos sistemos, tuo didesnė tikimybė, kad jie geria užterštą vandenį, semiamą iš šulinių, teršia aplinką naudodamiesi lauko tualetais.

Šiauliuose keičiami seni vamzdžiai

Minėtame Europos Komisijos įspėjime, Lietuva yra įpareigota prijungti gyventojus prie centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkanti apkrova. Šis reikalavimas jau yra įgyvendintas Šiauliuose.

Saulės mieste gyventojų prisijungimas prie miesto vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų siekia 98 proc. Kelis pastaruosius metus, įgyvendinant Sanglaudos fondo, „Šiaulių vandenų“ ir miesto savivaldybės finansuojamus projektus, 2017–2019 m. mieste jau rekonstruota apie 38 km vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, dar virš 10 km bus atnaujinta.

Taip pat rekonstruota virš 12 km paviršinių nuotekų surinkimo tinklų, dar 6 km bus atnaujinti. Inventorizuota ir teisiškai įregistruota 185 km paviršinių nuotekų surinkimo tinklų, įsigyta moderni įranga paviršiniams nuotekų tinklams valyti, – vien per praėjusius metus jau išvalyta beveik du kartus daugiau nei įprasta – virš 23 km nuotekų surinkimo tinklų.

„Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius džiaugiasi aktyviais atnaujinimo darbais ir sako, kad jie vykdomi ne be priežasties. Brandaus amžiaus vamzdynais negalima pasitikėti.
„Prieš 80-40 metų mieste pakloti vamzdynai yra visiškai nepatikimi – dėl dažnų avarijų tinkluose sutrinka paslaugos, gyventojai patiria nepatogumų, o mums išauga eksploatacinės sąnaudos“, – mini vadovas.

Įgyvendinamų projektų vertė Šiauliuose – virš 17 mln. Eur kartu su papildomu 1,7 Eur finansavimu, kurį paviršinių nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijai, inventorizavimui ir plėtrai skyrė Aplinkos ministerija.

Darbai vykdomi efektyviai

Šiaulių, Panevėžio ir kituose Lietuvos miestuose ir vietovėse teigiamus vandentvarkos pokyčius jau galima pastebėti ir dabar. Be to, Aplinkos ir Finansų ministerijos bei Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kartu įsteigė Vandentvarkos fondą (VF). Šio fondo galimybėmis kviečiami naudotis viešieji geriamo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkymo įmonės. Iki šių metų spalio 1 d. kreipiantis dėl VF finansavimo, suteikiamos palankesnės sąlygos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir rekonstrukcijai finansuoti aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkanti apkrova.

„Šis projektų finansavimo modelis suteikia galimybę pakartotinai panaudoti ES fondų lėšas, efektyviau jas valdyti. Vandentvarkos fondo, kurio dydis yra 30 mln. Eur., pagrindinis siekis padidinti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą, aprūpinti šalies gyventojus kokybiškomis viešosiomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis ir mažinti aplinkos taršą nuotekomis“, – sako V. Slavinskienė.

Iki šių metų spalio 1 d. kreipiantis dėl Vandentvarkos fondo finansavimo, suteikiamos palankesnės sąlygos patvirtintiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros ar rekonstrukcijos projektams. Projektai bus finansuojami pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą.

www.am.lrv.lt

www.esinvesticijos.lt