Kaunietė Jurgita turi įgimtą klausos sutrikimą. Moteris pasakoja, kad tai įtarė dar ankstyvoje jaunystėje, tačiau ilgą laiką savo problemą ignoravo.
„Apie tai, kad turiu klausos sutrikimą, žinojau dar būdama visai maža, tačiau kad neprigirdžiu pripažinau tik paauglystėje, kai pakeičiau mokyklą. Pasikeitė aplinka, klasiokai, o klasė buvo didesnė. Sunku buvo rašyti ir tuo pačiu klausyti. Sunkiai išgirsdavau, kai atsakinėja klasės draugai, ką kalba mokytojai, todėl tėvai mane nuvedė pas ausų gydytoją“, – prisimena pašnekovė.
Po vizito pas gydytoją, Jurgita sužinojo, kad jos ausims yra reikalingi klausos aparatai, tačiau moteris kategoriškai atsisakė nešioti tokius prietaisus.
„Neprisimenu iš kur, bet tada mama ištraukė tokį didelį ir baisiai atrodantį klausos aparatą. Tuomet sau pasakiau, kad niekada nenešiosiu klausos aparatų, tačiau kaip laikas parodė – niekada, nesakyk „niekada“, – šypsosi ji.
Pašnekovė pasakoja, kad situacija dar labiau pasunkėjo, kai baigusi mokyklą, ji įstojo į universitetą.
„Pradėjau studijuoti Medicinos universitete. Dar kartą pasikeitė aplinka, auditorija tapo dar didesnė. Per paskaitas tekdavo daug klausyti ir rašyti. Tais laikais internetas nebuvo taip gerai prieinamas, išmaniųjų technologijų nebuvo daug, todėl visą medžiagą reikėjo konspektuotis, o kiekvieną kartą pildyti spragas, tai ko neišgirsdavau, buvo pernelyg sudėtinga“, – atvirauja moteris.
Kaip sako pati Jurgita, pasirinkimai buvo tik du – pradėti nešioti klausos aparatus ir toliau mokytis bei gyventi pilnavertį gyvenimą arba nesinaudoti klausos aparatu ir nebetęsti mokslų.
„Tada apsilankius pas gydytoją supratau, kad niekur nedingsiu – teks užsidėti klausos aparatą. Visa laimė, kad tuomet rinkoje jau buvo pasirodę pirmieji skaitmeniniai klausos aparatai, kurie tiek patogumu, tiek funkcionalumu gerokai lenkė senuosius“, – prisimena moteris.
Pradėjus naudoti klausos aparatą Jurgitai ne tik pagerėjo klausa, bet, kaip sako pati moteris, ji tapo daug drąsesnė.
„Klausos sutrikimų turintis ir gera klausa pasižymintis žmogus į neišgirstą žodį reaguoja skirtingai. Pastarasis tiesiog drąsiai perklaus, tačiau tas, kurio klausa sutrikusi, į tai reaguos daug jautriau – nedrįs paprašyti pakartoti, nes bijos vėl neišgirti. Tačiau pradėjus nešioti klausos aparatus atsirado daugiau drąsos, tapau komunikabilesnė, pradėjau daug dažniau bendrauti su žmonėmis“, – teigia pašnekovė.
Šiai dienai Jurgita nešioja du skaitmeninius „Opticon Opn“ klausos aparatus ir džiaugiasi, kad gali girdėti. „Šiandien neprigirdintys žmonės turi būti dėkingi tobulėjančioms technologijoms. Naujos kartos klausos aparatai tokie maži, kad net nepastebi, jog jį nešioji“, – tikina moteris.
Kaip atsiranda klausos problemos?
Klausos centro „Audiomedika“ vadovas, klausos aparatų protezavimo specialistas Mindaugas Jonaitis sako, kad daugeliu atvejų klausos sutrikimai žmones vargina dėl senatvės, tačiau nemaža dalis jų – ir įgimti.
„Dalis klausos sutrikimų yra paveldimi iš tėvų. Toks genetinis perdavimas sukelia klausos funkcijų sutrikimą ar netekimą. Dažniausiai jis pastebimas iškart po gimdymo ar praėjus keliems mėnesiams. Tačiau 1 iš 4 atvejų įgimtas klausos sutrikimas nėra nulemtas tėvų genų. Dažniausiai jie išsivysto dėl ligų ar nėštumo metu patirtų traumų. Dažniausios nepaveldimų klausos sutrikimų priežastys yra infekcijos nėštumo metu, pavyzdžiui, tymai, priešlaikinis gimdymas, mažas svoris, gimdymo traumos, nėščiųjų diabetas“, – pasakoja specialistas.
Visgi, neurosensoriniai klausos sutrikimai yra dažniausias klausos sutrikimų tipas, kuris atsiranda senstant organizmui arba per ilgai būnat per dideliame triukšme.
„Vidinėje ausyje yra mažų plaukelių, kurie pajaučia garso bangas. Nuo garso bangų jie virpa, o nervų ląstelės šiuos virpesius paverčia impulsais, kurie keliauja į smegenis. Jei šie komponentai yra pažeisti, dėl triukšmo, ligos ar natūralaus senėjimo proceso, gali pasireikšti klausos sutrikimai“, – sako M. Jonaitis.
Kaip apsaugoti savo klausą?
Nors dažniausiai klausos sutrikimais skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, pasak M. Jonaičio, šių dienų jaunimas rizikuoja netekti klausos greičiau nei prieš tai buvusios kartos, dėl didesnio garsios muzikos ir triukšmingos aplinkos poveikio.
„Mes retai susimąstome, tačiau kasdienis perteklinio garso poveikis yra dažniausia klausos sutrikimų priežastis. Sutrikimo laipsnis priklauso nuo garsumo lygio ir garso poveikio trukmės. Jeigu esate apsupti triukšmo, nesvarbu ar tai statybos, ar mokymosi aplinka, gyvo garso koncertai, reikėtų naudoti ausų kištukus ar kitas klausą saugančias priemones“, – sako specialistas.
Savo klausą, pasak M. Jonaičio, būtina saugoti bet kokioje aplinkoje ir bet kokiu atveju.
„Namuose reikėtų vengti garsaus televizoriaus, radijo imtuvo ar muzikos grotuvo skleidžiamo garso. Kai netikėtai susiduriate su stipriais garsais, pavyzdžiui, pneumatinio plaktuko keliamu garsu, ir neturite jokios klausos apsaugos – įkiškite pirštus į ausis ir užsidenkite ausis delnais.
Jei tai koncertas, atsistokite toliau nuo garso kolonėlių ir naudokite ausų apsaugą, net jeigu tai yra šiek tiek nepatogu ir kiti sako, jog tai atrodo keistai arba yra visiškai nereikalinga. Klausantis muzikos per ausinukus, šie padaro daugiau žalos, kadangi jie yra įdėti tiesiai į ausis, todėl geriau rinktis dideles, minkštas ausines“, – pataria specialistas.
Klausos aparatai – lyg maži kompiuteriai
Pajutus pirmuosius požymius, pavyzdžiui, kai reikia pasigarsinti televizorių, dažniau perklausti, ką sakė kitas žmogus ir pan., atlikti klausos tyrimą – audiogramą. Jis leis nustatyti, kokio stiprumo, ir kokio dažnio garsus girdite. Neretai, siekiant pagerinti klausą, yra reikalingi klausos aparatai. Jei anksčiau klausos aparatai buvo ne tik kad nepatogūs, bet ir estetiškai nepatrauklūs, tai šiuolaikiniai, pasak M. Jonaičio, yra visiška jų priešingybė.
„Šiuolaikiški klausos aparatai yra tokie maži, kad aplinkiniai jų tiesiog nepastebi. Mažiausias į ausį dedamas klausos aparatas yra žirnio dydžio. Greičiausiai aplinkiniai daug greičiau pastebės, kad žmogus neprigirdi, jei jis nenešioja klausos aparatų, negu, kad yra su jais“, – tvirtina specialistas.
Pasak jo, naujos kartos klausos aparatų funkcionalumas ir dizainas yra labai platus, todėl kiekvienas gali surasti sau tinkamą variantą.
„Kiekvienas klausos aparatas yra jungiamas prie kompiuterio ir yra programuojamas pagal kiekvieną pacientą individualiai. Dizaino ir spalvų įvairovė yra labai plati. Be to, naujausius modelius galima naudoti kaip laisvų rankų įrangą ar net bevieles, aukštos kokybės ausines, todėl drąsiai galima sakyti, kad šiuolaikiniai klausos aparatai yra lyg maži kompiuteriai“, – sako M. Jonaitis.
Kaip pastebėti klausos sutrikimą ir padėti sau ar savo artimajam?
Nemaža dalis į klausos centrą užsukančių žmonių, kaip pastebi M. Jonaitis, akcentuoja panašią problemą – „Aš girdžiu gerai, bet kiti žmonės pradėjo neaiškiai kalbėti“. Tačiau neretai to priežastis – sutrikusi paties paciento klausa.
Pašnekovas pasakoja, kad blogėjant klausai dalis žmonių ne iškart kreipiasi į specialistus, todėl bėgant laikui prisitaiko prie silpnesnės klausos, o vėliau net nepastebi, kad negali gerai girdėti.
M. Jonaitis įspėja, kad silpstant žmogaus klausai, jo smegenys nustoja naudoti tą funkciją ir klausos centras tarsi pamiršta, kaip jis veikia. Nors žmonės šį negalavimą linkę spręsti pagarsindami savo televizorių ar radijo imtuvą, pasak klausos specialisto, tai tik apsunkina jau nusilpusio klausos centro veiklą, mat jam tampa sunkiau apdoroti informaciją. Taip pat, ir pats žmogus pradeda kalbėti vis labiau įsitempęs – ima vis dažniau žiūrėti į pašnekovo lūpas, taip bandydamas iš lūpų perskaityti papildomos informacijos, kurios neišgirdo.
Įsidėmėkite šiuos simptomus, kurie signalizuoja apie klausos sutrikimus:
– situacijos, kai kitų žmonių kalbėjimas tampa neaiškus, kai reikia prašyti pakartoti sakinį,
– jei nevalingai norisi pasisukti į kalbantįjį ta ausimi, kuri girdi geriau,
– jei vis dažniau yra stengiamasi žiūrėti į kalbančiojo lūpas,
– jei girdimos aplinkinių pastabos dėl per garsiai klausomo televizoriaus ar radijo imtuvo,
– jei tampa vis sunkiau įsitraukti į pokalbius, kuriuose dalyvauja daugiau žmonių.
Jei bent vienas teiginys tinka jums arba jūsų artimajam, yra rekomenduojama apsilankyti pas klausos specialistą. Klausos patikra trunka labai neilgai ir yra neskausminga, tačiau yra ypač reikšmingas žingsnis rūpinantis savo ar savo artimojo sveikata ir gera jausena.
Atlikti preliminarų klausos patikrinimą galima ir internetu www.klausoscentras.lt
Užsakymo nr.: PT_81974823