Be to, cheminių pesticidų naudojimas tiesiogiai susijęs ir su biologinės įvairovės saugojimu. Iki šiol Lietuvoje dėl įvairių nuomonių nėra plačiai taikoma praktika daržo augalų kenkėjų bei ligų kontrolei naudoti fitosanitarinius augalus. Ypač tai aktualu būtų ekologiniams, biodinaminiams ir kitiems ūkiams, suinteresuotiems gaminti sveikesnę produkciją. Juolab, kad pastaruoju ir maisto vartotojai tampa vis atsakingesni: jiems svarbu sveikas, gamtą tausojantis ir maksimaliai naudingas produktas.

Klaipėdos universiteto botanikos sodo mokslininkai ir tyrėjai skirtingose Lietuvos vietose esančiuose dešimtyje ūkininkų ūkių 2018-2019 m. vykdo eksperimentą, kurio tikslas – vertinti labiau paplitusių daugiamečių vaistingųjų augalų, turinčių fitoncidinių savybių, galimybes panaudoti ir daržovių apsaugai nuo kenkėjų.

Klaipėdos universiteto nuotr.

Pasirinktuose ūkiuose įrengiami kopūstų, morkų, svogūnų bandomieji laukeliai, jie apsodinami vaistinės balzamitos, pipirmėtės, paprastojo čiobrelio ir paprastojo raudonėlio sodinukais. Stebimi daržovių būklės ir derliaus kokybės skirtumai, atsparumas kenkėjams ir ligoms, daržovėms augant tarp minėtų rūšių fitoncidinių augalų. Be to, palyginimui, įrengiami dar du laukeliai, kur viename augančios daržovės apdorojamos įprastomis cheminėmis priemonėmis, kitame – nenaudojamos jokios augalų apsaugos priemonės (kontrolinis laukelis).

Taikoma daržovių rotacija. Darbai atliekami pagal patvirtintą metodiką. Tai Klaipėdos universiteto įgyvendinamas projektas (vadovė dr. (HP) Asta Klimienė) „Aplinką tausojančių augalų apsaugos priemonių panaudojimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

Klaipėdos universiteto nuotr.

Eksperimente naudojami keturi vaistingieji augalai (žr. lentelę), yra pakankamai populiarūs Lietuvoje, gerai auga, nėra lepūs, bei turi ryškias fitoncidines savybes. Iš jų - vaistinė balzamita yra primirštas augalas, kuris buvo dažnas 18-ojo amžiaus darželiuose.

Parodomųjų bandymų laukeliuose visos daugiametės vaistažolės buvo sodinamos daigais 25-30 cm atstumais, vienoje eilėje į iš anksto paruoštą derlingą dirvožemį, kuriame lygiagrečiai yra auginamos daržovės: kopūstai, morkos, svogūnai. Nuėmus daržovių derlių nupjaunami vaistingieji žoliniai augalai, jų kerai apmulčiuojami durpėmis ir paliekami žiemoti. Sekančiais metais tarp jų sodinamos kitos daržovės pagal rotaciją.

Klaipėdos universiteto nuotr.

Kadangi visi daugiamečiai augalai intensyviai plinta šaknų atžalomis, todėl labai greitai gali pradėti stelbti kultūrinius daržo augalus, išplisti į tarpueilius. Siekiant apriboti jų nepageidaujamą išplitimą, rekomenduojama vaistažolių auginimo alternatyva – sodinimas vazonuose. Vieno metro atkarpoje įkasami 3 vazonai su pasodintomis vaistažolėmis.

Klaipėdos universiteto nuotr.

Preliminariais tyrimo duomenimis, visi keturi vaistingieji augalai labiau apsaugo daržoves nuo graužiančių lapus kenkėjų. Mažiausiai į kenkėjų buvimą įtakoja paprastasis čiobrelis (jis buvo lepiausias – prigijimas siekė apie 70 proc. todėl reikėjo atsodinti). Didžiausias kenkėjų kiekis randamas kontroliniuose laukeliuose.

Užsakymo nr.: PT_81948857