Pastaruoju metu žemės ūkis vystosi labai sparčiai, didėjant augalų derlingumui, didėja ir augalinių liekanų kiekis. Daugelyje išsivysčiusių šalių seniai egzistuoja paprasta augalinių liekanų grąžinimo dirvožemiui strategija. Tinkamai paruoštų šiaudų grąžinimas yra labai atsakingas procesas atstatant organinės anglies ir organinių medžiagų balansą dirvožemyje. Tačiau šiaudų mineralizacija – ilgas procesas, dažnai šiaudai trukdo žemės dirbimui ir gali slopinti kitų augalų augimą, pastaruoju metu pabrėžiamas ir dujų sukeliančių šiltnamio efektą išsiskyrimas. Gera žinia, kad negatyvūs reiškiniai pasireiškia vykstant lėtai mineralizacijai, dėl to žemdirbiai susidūrė su šiaudų grąžinimo dirvožemiui problema.
Aukštos žemdirbystės kultūros šalyse sukurtos perspektyvios augalinių liekanų mineralizacijos spartinimo technologijos ir žemdirbiai jas naudoja. Suprantama buvo daroma ir klaidų. Pirmiausiai buvo manoma, kad geriausiai šiaudus susmulkinti ir giliai užarti, tačiau specialistai labai greitai pastebėjo, kad tokia technologija reikalauja daug energijos, o antra, užarti šiaudai apriboja vandens ir dirvožemio dujų judėjimą. Lietuvoje dar gyvybinga ši technologija, kuomet užariant šiaudus galvojama, kad bus atsikratyta eilės problemų, tačiau matome, kad problemų tik daugėja.
Pasaulyje didėja susidomėjimas augalinių liekanų destrukcijos agentais. Pirmiausiai naudojant destruktorius esmingai sumažėja šių darbų savikaina, paprasta juos panaudoti ir užtikrinama ekologija. Ne vienam kyla klausimas, kodėl reikia destruktorių, jei šių mikroorganizmų yra dirvožemyje? Tyrimais nustatyta, kad dalis mikroorganizmų dalyvaujančių augalinių liekanų mineralizacijos procesuose pasižymi silpna adhezija, jų kolonijos būna nepakankamo aktyvumo, dėl to augalinių liekanų natūrali mineralizacija būna ribota. Dar vienas veiksnys ribojantis mineralizaciją, gali būti augalų apsaugos priemonių naudojimas. Paimkim paprastą pavyzdį iš mūsų buities.
Daugelis raugina agurkus ir pastebi, kad raugiant pesticidais purkštus agurkus, vyksta visai kitokie procesai, atsiranda nemalonus kvapas, atsiranda mėlynos spalvos pelėsiai ir t.t. Tas pats procesas su ekologiškai švariais agurkais vyksta kitokia kryptimi. Galima daryti išvadą, kad panašūs procesai vyksta ir dirvožemyje. Panaudojus fungicidus, sunaikinama dalis gerųjų mikroorganizmų ir sulėtinama augalinių liekanų mineralizacija. Mūsų tikslas buvo rasti galimybę maksimaliai padidinti vykdančių mikroorganizmų adheziją įterpus šiaudus į dirvožemį. Tyrimais nustatyta, kad panaudojus biologinius preparatus, padidėjo gerųjų mikroorganizmų kolonijos šiaudų paviršiuje, paspartėjo augalinių liekanų degradacija.
Mums labai svarbu skatinti augalinių liekanų degradaciją, nes siauros specializacijos sėjomainose, augalų ligų plitimas gali tapti sunkiai kontroliuojamas. Nors „specialistai“ nenoriai kalba apie fuzariozinių puvinių plitimą, tačiau tokia realybė. Mažai kalbama gal dėl to, kad nėra efektyvių cheminių priemonių, o ir tyrimai rodo, kad azoto trąšos skatina šių puvinių plitimą. Kol nebuvo atsparių veislių bei biologinių preparatų, cheminė apsauga, nors ir nepakankamai efektyvi, buvo vienintelis sprendinys. Dabar matome, kad net beicuojant sėklas labai efektyviais beicais, daigeliai jau pradiniuose augimo tarpsniuose būna užsikrėtę šaknų puviniais. Tai rodo, kad dirvožemis persotintas patogenais. Mes matome labai didelę biologinių preparatų perspektyvą, nes išprusę vartotojai dažniau reikalauja maisto produktų, kuriuose nėra pesticidų likučių.
Augintojams daromas spaudimas mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą. Dėl to neatsitiktinai didėja susidomėjimas agrochemikalų naudojimo alternatyvomis. Manome, kad biologinė Fusarium kontrolė įmanoma perspektyva, nes mikroorganizmai kolonizuoja augalų šaknų rizosferą ir kontroliuoja patogenų plitimo procesus. Kartais su specialistais kalbame, „kas turi nutikti, kad priimtume teisingus sprendimus, o neeksperimentuotume ir galvotume, kad gal sekančiais metais bus geriau“. Kai kurie ūkininkai nukūlę pirmuosius laukus paskaičiavo, kad dėl paplitusių puvinių neteko 30 – 40 proc. derliaus. Čia suskaičiuoti pažeisti augalai išlikę iki derliaus nuėmimo. Dalis augalų paprasčiausiai išnyko vegetacijos eigoje, „specialistai“ sako, kad tai sausros padariniai, mes sakome, kad aplinkos veiksniai tik išryškino problemos esmę. Kituose ūkiuose gal būt nuostoliai bus mažesni. Suskaičiavome keliuose ūkiuose ligos pažeistus augalus, radome vidutiniškai 60 – 100 augalų kv. m., tai reiškia, kad hektare tokių augalų bus 600000 – 1000000 augalų. Jei varpos produktyvumas tik gramas, nuostoliai 0,6 – 1,0 t/ha.
Žinome, kad ne vienas pasakys, kad dėl tokių nuostolių neverta sukti galvos ir kažką keisti. Tačiau tai tik viena galimų nuostolių dedamoji, kiek dar yra vietų, kur prarandamas derlius „lygioje vietoje“. Susidaro nemenki nuostoliai, o mes neretai susikoncentruojami į neesmines technologijų grandis.
Dirbame sauso klimato regionuose ir matome kaip galima kontroliuoti derliaus potencialą. Tinkamai pasirinkus technologiją, sausringu laikotarpiu galima kulti iki 13 t/ha kviečių. Šių skaičių neminėtume, jei ūkyje nebūtų apsilankiusios bent trys ūkininkų ir mokslininkų iš Lietuvos delegacijos. Visi matė pasėlius, analizavo žemės dirbimo, tręšimo ir biologinių preparatų naudojimo schemas. Galimybių daug, tik reikia nepraleisti progos ir nutraukti patirtį „gal sekančiais metais pasiseks“. Primename, kad naudojant biologinius preparatus tikėtis „žaibiško“ efekto nereikia, gamtoje procesai vyksta lėtai, bet stabiliai. Pradėti reikia nuo augalinių liekanų mineralizacijos aktyvavimo ir dirvožemio valymo.
Mūsų rekomendacijos augalinių liekanų mineralizacijai – standartinė - Ruinex derinyje su Penergetic bei Azofix, atsėliuojant kviečius – Ruinex, Penergetic, Bactoforce, sėjant tiesiogiai be žemės dirbimo – Ruinex, Penergetic, huminės rūgštys (preparate esantys mikroorganizmai gauna maisto pradiniame etape, geriau įsitvirtina ant augalinių liekanų). Daugiau mūsų pastebėjimų išdėstysime artimiausiu metu.
Užsakymo nr.: PT_81804686