Ankstyva pjūtis nėra gėris, ūkininkai prisimena, kad anksčiau apie liepos 20 d. pradėdavo kulti silpniausius pasėlius, kurių derlingumas retai viršydavo 3 t/ha. Dėl to nestebina šių metų rapsų sėklų derlingumas, kai nesiekia 4 t/ha, nors siekiama buvo penkių tonų ir didesnio derlingumo. Sausra nuo pavasario esmingai sumažino derlingumo potencialą, bet buvo ir kitų priežasčių. Prieš derliaus nuėmimą žemdirbiai pastebėjo, kad augalai pažeisti ligų, nors fungicidų sunaudota daugiau nei ankstesniais metais, visi tikėjosi po palankios žiemos aukšto augalų produktyvumo.
Būsime nuobodūs, bet dar pasikartosime, kad fungicidai problemos nesprendžia. Jie naikina simptomus, o priežastis lieka. Augalų ligų priežasčių reikia ieškoti dirvožemyje. Lietus sutrukdys pjūtį, bet tai labai gera proga užsiimti ražienomis. Iš ražienų matome, kad buvo ir verticiliozės (jau antri metai, tai rimtas signalas), ir fomozės. Pažiūrėjus augalų ligų katalogus pamatysime, kad augalų ligų sukėlėjai kai kuriuos savo vystymosi ciklus praeina dirvožemyje, čia juos reikėtų ir „gaudyti“. Kodėl apie tai nekalba chemikai? Matomai dėl to, kad neturi priemonių dirvožemio pagerinimui.
Reikia pagaliau suprasti, kad cheminėmis priemonėmis problemos neišspręsime, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų išsivysčiusių šalių ūkininkai šaukia, kad jau negali atsikratyti kai kurių augalų ligų, kenkėjų bei piktžolių. Negi mes negalime perimti tos patirties, būtinai turime tai patirti savo kailiu ir konstatuit: „na taip, prancūzai buvo teisūs, reikia rūpinti dirvožemiu, o ne „šluoti“ viską cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis ir trąšomis “. Dabar puiki proga praturtinti dirvožemį organiniais junginiais. Išradinėti nieko nereikia, celiuliozę ardantys mikroorganizmai iš dirvožemio išskirti dar 1918 m. Tačiau šie mikroorganizmai labai reiklūs aplinkai, didelės jų kolonijos aptinkamos mėšle ir dirvožemyje tręštame mėšlu. Celiuliozę ardo daugybė mikroorganizmų, pasiskirstę į tam tikras grupes.
Mažiau humusinguose dirvožemiuose vyrauja aktinomicetai ir grybeliai, jie celiuliozę skaido labai lėtai, reikia paminėti, kad augalinių liekanų ardyme dalyvauja ir mikroorganizmai galintys sukelti augalų ligas. Dėl to neatsitiktinai mažiau derlinguose dirvožemiuose labiau plinta augalų ligos, o naudojant fungicidus dar labiau silpninama gerųjų mikroorganizmų populiacija. Pirma sąlyga – neužarti augalinių liekanų, nes jų skaidyme dalyvaujantys mikroorganizmai daugiausiai – aerobai. Nuolat primename apie augalinių liekanų skaidymą dėl to, kad kasmet dirvožemyje susikaupia didžiuliai kiekiai celiuliozės, kurioje anglis yra organiniuose junginiuose. Gamtoje anglies apykaita – sudėtingas procesas. Mums svarbu, kad celiuliozė būtų suardyta ir iš jos „išlaisvinta“ organinė anglis, kurios mūsų dirvožemiams labai stinga. Mes su grūdais eksportuojam ir dalelę savo dirvožemio, dėl to bent tai kas lieka su augalinėmis liekanomis reikia grąžinti dirvožemiui, kad ateityje vėl galėtume sukurti derlių.
Augalinių liekanų mineralizacijos intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio savybių, vienuose dirvožemiuose procesas gali vykti gana sparčiai, o kituose – lėtai. Labai derlinguose dirvožemiuose gali būti 0,1 – 0,5 mln. /g dirvožemio celiuliozę ardančių mikroorganizmų, tačiau ir tokiame dirvožemyje ne visi ardytojai būna aktyvūs. Kalbame apie tai, nes norime atkreipti dėmesį kaip tai svarbu šiandieninės žemdirbystės sąlygomis, kai vyrauja siauros specializacijos sėjomainos. Prakalbom apie rapsų ligas ne atsitiktinai, nes rapsai į tuos pačius laukus sugrįžta gan greitai ir dirvožemis nespėja išsivalyti. Kaip galima padėti ūkininkams išsaugoti augalų produktyvumą?
Bioenergy LT specialistai ilgai tyrė preparatus ir per eilę metų atrinko pačius geriausius mikroorganizmus ir „apgyvendino“ juos preparate Ruinex. Preparate Ruinex mikroorganizmai suderinti tarpusavyje, kad veiktų kaip antagonistai prieš kai kuriuos patogeninius grybus, skaidytų augalines liekanas, o jų išskyros stimuliuotų augalų augimą. Kodėl Ruinex, toks efektyvus? Spartesnė maisto medžiagų apykaita, antimikrobiniai metabolitai ir fiziologinė konformacija - pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie šių mikroorganizmų antagonizmo ir efektyvumo. Tipiška šių mikroorganizmų biokontrolės požymiai yra mikoparazitizmas, erdvinė ir maistinė konkurencija, fermentų ir antrinių metabolitų antibiozė bei augalų imuninės sistemos indukcija.
Užsakymo nr.: PT_81753399