Per pirmąjį šių metų pusmetį pastebimai išaugo Lietuvos įmonių aktyvumas apsaugant savo dizainą – 10 procentų. Visos šios paraiškos pateiktos nacionalinei apsaugai gauti. Praėjusiais metais šių paraiškų šuolis siekė net 45%.
Gitaras kuria net iš meteorito
Aukštos klasės muzikinių instrumentų prekių ženklo „Lava drops“ įkūrėjas ir dizaineris Rapolas Gražys pasakoja, kad menas jį supa nuo pat vaikystės. „Gimiau menininkų šeimoje: aktorių, dailininkų. Kūryba prasidėjo jau nuo 3 metų, kai su tėčių surengėme personalinę parodą“, – sako jis.
Savo pirmąją gitarų liniją jis kūrė dar studijuodamas bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje ir, pasak jo, ją vysto iki šiol. „Tai yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, visada norėjau sujungti dizainą, muziką ir garsą, kadangi gitara groju nuo 13 ar 14 metų, tai yra mano hobis“, – pasakoja kūrėjas.
Kaip teigia R. Gražys, jo kuriami instrumentai yra gaminami ir pristatomi kitaip nei paprastos gitaros – kiekvienas instrumentas gaminamas iš labai retų medžiagų, kurios masinėje gamyboje dažniausiai nėra naudojamos. Dizaineris, kurdamas gitaras, renkasi tokias medžiagas kaip juodasis gintaras, meteorito akmuo ar skirtinga ekskliuzyvinė mediena.
Vėliau prie pasirinktos medžiagos kūrėjas priderina aliuminį, kuris leidžia išgauti skirtingą garsą. Be to, pasak Rapolo Gražio, šios gitaros išsiskiria ir savo forma, dizainu, kurį įkvepia gamta.
Sukurti tokią gitarą užtrunka 3–5 mėnesius, kartais – ir metus.
Rapolas Gražys yra laimėjęs nacionalinį „Gero dizaino“ apdovanojimą, tačiau tai – ne vienintelis įvertinimas. „Su manimi susisiekė muzikos agentūra „8 Days a week“, kuri į Lietuvą kviečia garsius atlikėjus. Jie man pasiūlė sukurti gitarą roko atlikėjui Jack’ui White’ui“, – šypsosi dizaineris.
Šią gitarą jis kūrė tris mėnesius – kaip pasakoja pats kūrėjas, tokio modelio anksčiau nebuvo kūręs. „Jis pagamintas iš, jeigu neklystu, trijų žemynų medienos, apjuostas aliuminio plokšte. Viską vainikavo numeris 3, kadangi tai – šio atlikėjo mėgstamiausias skaičius“, – pasakoja R. Gražys.
Gitara atlikėjui buvo įteikta prieš jo koncertą Lietuvoje. Kaip prisimena pats gitaros autorius, matyti tokį garsų muzikantą, grojantį jo kurta gitara, yra nuostabus jausmas.
Baltijos auksą pavertė gitaromis
Lietuvos gintaro juvelyras ir dizaineris bei UAB „Amber“ savininkas Šarūnas Davainis su Baltijos auksu vadinama medžiaga susijęs jau 55 metus – pasak jo, jį pasirinko dėl to plačių pritaikymo galimybių. „Kūryboje aš labai šokinėju, pavyzdžiui, nuo gintarinės pirties iki muzikinių instrumentų ar laikrodžių. Bet aš visada stengiuosi įsigilinti ir suprasti, kas tai yra. Kurdamas smuiką, aš jį perpjoviau ir ištikrinau, kaip kas veikia“, – pasakoja kūrėjas.
Š. Davainis teigia, kad dirba ne vienas, pavyzdžiui, bendradarbiauja su smuikų meistrais. Kaip pats sako, jis tik pritaiko gintarą, tačiau instrumento techninius, pavyzdžiui, skambesio, darbus patiki profesionalams – smuikų meistrams.
Šiuo metu dizaineris yra sukūręs virš 25 styginių instrumentų: nuo smuiko iki kontraboso. Pasak jo, kūrybos procesas vyko apie 7–8 metus.
„Naudojame Baltijos gintarą, kadangi jis – pats seniausias, lengviausiai pasiduoda apdirbimui. Tačiau atrinkti gintarą nėra lengva: visų pirma, reikia jį surinkti, paruošti jo plokšteles. Tarkime, smuikui reikia bent 10 kilogramų gintaro. Peržiūrėti tenka dar didesnį kiekį, kadangi tai yra minkštas, organinis mineralas, kuris gali turėti įtrūkimų“, – apie kūrybinį procesą kalba Šarūnas Davainis.
Šių išskirtinių instrumentų gamyba nėra pigi. Pasak kūrėjo, bendra kaina gali siekti 15–20 tūkst. eurų.
Nukopijavo ne kartą
„Lava drops“ įkūrėjas ir dizaineris Rapolas Gražys teigia, kad su kopijavimo atvejais teko susidurti ne kartą. Pasak jo, dizaino kopijavimas šiais laikais – labai paplitęs dalykas. „Dabar žmonės dažnai kuria ne kažko įkvėpti, ieškodami naujų ir organiškų formų, o kopijuodami, sujungdami keletą dizainų į vietą“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
Kūrėjas su kopijavimu susidūrė tada, kai žmonės bandė nukopijuoti jo „Lava drops“ prekių ženklo grafinį dizainą. Taip pat pastebėjo ir bandymų pasaulyje, kai buvo norima nukopijuoti jo gitarų formas.
Jis priduria, kad kopijavimo praktika itin paplitusi Kinijos rinkoje. Pasak R. Gražio, kinai, pamatę, jog produktas yra žinomas rinkoje ir neša pelną, greičiausiai, bandys jį nukopijuoti. „Įdomu tai, kad jiems tarsi garbė kopijuoti dizainerio darbą, jie žiūri į kūrėjus kaip į meistrus“, – šypsosi dizaineris.
Apsauga – ne pigus, tačiau naudingas dalykas
Š. Davainis pasirinko apsaugoti ne tik savo iš gintaro jau pagamintus styginius instrumentus, bet ir projektą, kurio dar nėra įgyvendinęs. „Apsaugojau gintarinį fortepijoną – jam sukurti reikėtų ne tik daug laiko, bet ir finansinių išteklių, o aš vienas nesu pajėgus. Tačiau esu jį apsaugojęs“, – sako kūrėjas.
Kaip sako dizaineris, dizaino registracija kūriniui reikalinga kaip žmogui pasas.
„Visi mato, kad jūs esate žmogus, tačiau jeigu jūs neturit paso – jūs niekur negalit išvažiuoti. Niekas nesakys, kad jūs nesate žmogus, bet turėsite tam tikrų apribojimų. Taip yra ir su mano smuikais. Norėdamas parduoti savo prekių ženklo kūrinį, aš pateikiu liudijimą, kad jis yra autentiškas“, – sako Šarūnas Davainis.
Dizaineris Rapolas Gražys mato dar vieną dizaino apsaugos naudą. Pasak kūrėjo, jį užregistravus galima jaustis saugiau. „Jeigu kažkas nukopijuoja tavo darbą ar dizainą, tu gali pateikti ieškinį ir kovoti dėl savo teisių“, – kalba jis.
Autorius sako, kad nors dizaino apsauga nėra pigus dalykas, tačiau labai svarbus, ypač – planuojant iš jo gauti pelno.
Straipsnį inicijuoja Valstybinis patentų biuras, įgyvendindamas bendradarbiavimo su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba sutartį.
Užsakymo nr.: PT_81740973