Dažniausiai restorano meniu atnaujinamas ar papildomas pagal sezoniškumą. Tai įprasta praktika daugelyje pasaulio šalių. Tarkim, skandinavų virtuvė vadinama viena geriausių pasaulyje, ten griežtai laikomasi sezoniškumo. Kaip sakoma, ką pagauna, tą ir tiekia ant stalo.

Lietuvoje valgiaraštį veikia ne vien sezoniškumas, tradicinių patiekalų populiarumas, bet ir ekonominiai bei kultūriniai veiksniai. Kad ir kokiu kampu žiūrėtume, tenka pripažinti, jog Lietuvoje žmonių gerovė auga, ypač didžiuosiuose miestuose. Turbūt geriausiai tai iliustruojantis pavyzdys – nusidriekusios eilės prekybos centruose, sausakimši populiarieji restoranai ar kavinės, nuolat besipučiantis prekių asortimentas.

Aštri azijietiška jūrų gėrybių sriuba su kokosų pienu ir ramenais

Kylant pragyvenimo lygiui, žmonėms norisi dažniau save palepinti, papietauti ar pavakarieniauti savo mėgstamame restorane ir t. t. Didėjant užimtumui, mažiau laiko skiriama namų ruošai, maisto, ypač įmantresnių patiekalų, gaminimui. Viešojo maitinimo įstaigose matyti mažiau socialinės atskirties, čia lankosi ir kuklesnes pajamas gaunantys asmenys.

Nesunku įvardyti priežastis, kodėl pastaruoju metu taip suaktyvėjo restoranų verslas ir vos ne kasdien galima atrasti kažką nauja, dar nematyta ar neragauta. Bet ką apie tokius pokyčius mąsto patyrę restoranų verslo vilkai?

Aštuonkojis, troškintas baltajame vyne su daržovėmis

Pasak restoranų tinklo „Bernelių užeiga“ vyriausiosios technologės Rasos Vasiliauskaitės, asortimentas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių lietuviškų mitybos papročių kaitą pastaraisiais dešimtmečiais. Kasmet, diena iš dienos, į mūsų kraštus atvežama įvairesnių, kokybiškesnių, šviežesnių maisto produktų ir t. t. Naujos maisto gamybos technologijos, modernėjanti virtuvės įranga ir nuolat besiplečiantis tautiečių akiratis taip pat turi įtakos restoranų patiekalų asortimentui.

Jau 20 metų skaičiuojančio šeimos restoranų tinklo „Bernelių užeiga“ direktoriaus Adolfo Jazbučio žodžiais tariant, vis dažniau „išvykstame svetur ne vien pasipelnyti, bet ir akių paganyti, pailsėti, susipažinti su kitų kultūrų maisto ruošimo tradicijomis bei įvairove“. Kai kam gali atrodyti netikėta, o gal net fenomenalu, kad „Bernelių užeigos“ restoranuose šalia daugelį metų propaguojamos tautinės virtuvės valgių (43 pozicijos) visada buvo europietiškos virtuvės patiekalų. Tai rodo ne vien norą pristatyti dabartines Senojo žemyno mitybos madas, bet ir siekį suteikti savo svečiams naujų gastronominių įspūdžių, šviesti ir dalytis patirtimis.

Grilyje keptų kepsnelių ir daržovių keptuvėlė

Kalbant apie tradicinius lietuviškus patiekalus, dažnas tautietis nesusimąstydamas pasakys, kad pirmiausia tai – didžkukuliai ir šaltibarščiai. Tačiau kai kurie virtuvės profesionalai tvirtina, jog tai – ne visai tradiciniai lietuvių patiekalai, greičiau pasiskolinti iš kitų tautų. Mat toks pat tarkuotų ar grūstų bulvių patiekalas su įvairiais įdarais gaminamas ir Lenkijoje, Švedijoje, Ukrainoje. Anot Rimvydo Laužiko, kulinarinio paveldo tyrinėtojo, didžkukuliai, tiksliau cepelinai, Lietuvoje atsirado prieš 100–150 metų. „Jų atsiradimui galėjo turėti įtakos du keliai: Žemaitijoje – tiesiogiai iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kitose Lietuvos dalyse – per karčiamas užlaikiusius Lietuvos žydus – litvakus, turėjusius glaudžių ryšių su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis. Savo kilme – tai tiesiog nuo seno žinomi virtiniai, tik jų apvalkalui vietoje miltinės buvo panaudota bulvių tešla“, – teigia R. Laužikas. Bene seniausias cepelinų receptas išspausdintas 1936 metų „Didžiojoje virėjoje“. Čia šis patiekalas vadinamas „bulviniais kaldūnais (cepelinais)“.

Pasak istoriko Antano Astrausko, šaltibarščiai pirmą kartą „neaiškiai paminėti 1662 metais Jano Chryzostomo Paseko memuaruose kaip batvinių sriuba, kurios būtina paragauti Vilniuje“. A. Astrausko manymu, „tai bene vienintelė sriuba, kurią šiandien be jokių abejonių galime priskirti LDK didikų (aukštajai, rafinuotajai) virtuvei“. Dabar šaltibarščiai – tradicinė, ne tik Lietuvos, bet ir kitų Rytų Europos šalių – Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos – sriuba. Tai tik patvirtina faktą, jog kulinarines tradicijas, patiekalų ingredientus ir maisto ruošimo būdus vienos tautos skolindavosi iš kitų.

Skrudinta šviežia kiaulienos dešrelė keptuvėlėje

Pasaulis keičiasi, keičiamės ir mes su juo. Džiugu, kad greta naujų patiekalų, naujų skonių vis dar su malonumu ragaujame mūsų protėvių pamėgtas vaišes.

Užsakymo nr.: PT_81705859