Slogią nuotaiką ir nerimą gali lemti kalio trūkumas

Kalis ir magnis žmogaus organizme atlieka reikšmingus vaidmenis – jie gyvybiškai svarbūs širdies ir kraujagyslių sistemai. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad šių mikroelementų stokoja daugelio kraštų gyventojai. Ir, atvirkščiai, natrio (valgomosios druskos), skatinančio kraujospūdžio didėjimą, organizme – per daug.

Pasak Kauno klinikų kardiologo Raimondo Kubiliaus, suprasti, kad jūsų organizmui trūksta kalio, galite iš kūno siunčiamų ženklų. „Atsiranda raumenų sunkumas, mėšlungio epizodai – jie ypač padažnėja nakties metu. Be to, jeigu jaučiate neritmišką širdies veiklą, permušimus ar deginimo, maudimo širdies plote jausmą – jums, greičiausiai, trūksta šių mikroelementų“, – priduria jis.

R. Kubiliaus teigimu, hipokalemiją (kalio trūkumą) gali išduoti gana neįprastas simptomas – padidėjęs nerimas, slogi nuotaika.

„Klinikinėje praktikoje esame pastebėję, jeigu jaunam žmogui pirmą kartą atsirado deginimo jausmas, skausmas, diskomfortas širdies plote, ar padidėjęs arterinis kraujospūdis – neretai yra sumažėjęs kalio kiekis organizme. Pašalinus hipokalemiją, dingsta ir minėti nusiskundimai“, – tęsia gydytojas.

Jis priduria, kad pacientų, kurie į gydymo įstaigas patenka dėl įvairių širdies ritmo nusiskundimų, komplikuotų širdies atakų ar įsisenėjusių šių ligų paūmėjimų, labai dažnai, be kitų priežasčių, organizme trūksta kalio.

Pasaulio sveikatos organizacijomis (PSO) duomenimis, rekomenduojama kalio norma yra 4,7 gramai per dieną, tačiau vidutiniškai Lietuvos gyventojas per dieną su maistu gauna vos 2,7 gramus.

Magnio trūkumas organizme – didesnė rizika susirgti onkologinėmis ligomis

Be to, vertėtų nepamiršti ir magnio – jis glaudžiai susijęs su mažesne insulto rizika. Magnis yra atsakingas už greitą medžiagų apykaitą, energinių junginių sintezę, baltymų ir nukleorūgščių gamybą. Kita vertus, jo trūkumas organizme gali padidinti riziką susirgti onkologinėmis ligomis.

Magnio trūkumas pirmiausia pasireiškia kojų dilgčiojimu, nemaloniais pojūčiais širdies srityje.

Vis dėlto, dauguma Europos šalių gyventojų magnio taip pat suvartoja mažiau nei rekomenduojama. PSO duomenimis, kasdien žmogus su maistu turėtų gauti 300 miligramų magnio.

Suvartojant reikiamą magnio kiekį, galima ne tik išvengti širdies ir kraujagyslių lygų, bet ir sumažinti cholesterolio kiekį.

Vis dėlto, specialistai pripažįsta, kad net sveikiems žmonėms palaikyti tinkamą mikroelementų balansą ir gauti reikiamą jų kiekį su maistu – sunku. Be to, pastebėta, kad daugelis žmonių, kuriems trūksta magnio, jaučia ir kalio trūkumą.

Kenkia netinkamas gyvenimo būdas ir aplinka

Šių mikroelementų organizme gali trūkti dėl įvairių priežasčių – tai gali priklausyti ir nuo aplinkos, pavyzdžiui, aukštos oro temperatūros, ir padidėjusio prakaitavimo. Gydytojas R. Kubilius priduria, kad įtakos gali turėti ir nepilnavertė mityba, nesubalansuotas gyvenimo būdas ar dietų laikymasis.

„Pastaroji – ypač pavojinga jaunoms mergaitėms, kurios neretai neįvertina pilnavertės mitybos reikšmės organizmo gyvybei. Pilnavertis, natūraliais vitaminais ir mikroelementais praturtintas maistas neturi jokių analogų kitai energetinei substitucijai“, – aiškina specialistas.

Panangin

Jis išskiria ir kitą svarbią žmonių grupę – vyresniuosius. „Įnikę į kasdienius ūkio darbus (daržai, sodai), esant dideliems karščiams, jie nesugeba pasirūpinti svarbiųjų mikroelementų užtikrinimu. Juk jų organizmas yra ypač jautrus šių mikroelementų sumažėjimui ir ŠKL ligų paūmėjimui ar atsinaujinimui“, – sako gydytojas.

Jo teigimu, stresas ir greitas gyvenimo būdas taip pat gali nulemti kalio ir magnio mažėjimą organizme.

Produktai, galintys jus apsaugoti

Norint su maistu gauti daugiau šių mikroelementų, į savo racioną reikėtų įtraukti vaisių, daržovių. „Be to, tie, kurie valgo bulves (viena jų vidutiniškai užtikrina 20 proc. dienos kalio poreikio), morkas, ankštines kultūras, moliūgus, cukinijas, lapines daržoves, kalio turi pakankamai“, – apie tinkamą produktų pasirinkimą kalba Raimondas Kubilius.

Jis primena, kad pakankamas kalio kiekis yra ir bananuose (apie 400 mg), avokade – 1000 mg. Be to, organizmui svarbi ir žuvis – specialisto teigimu, tinkamiausia yra laukinė lašiša, tunas, otas ar menkė.

Gydytojas primena, kad žmonės, vartojantys greito maisto gaminius, pusfabrikačius, negali gauti reikiamo kalio kiekio. „Norint išlaikyti reikiamą mikroelementų balansą, reikia sumažinti valgomosios druskos suvartojimą – žmonės, per dieną suvartojantys 5 gramus druskos, nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 2 kartus dažniau lyginant su tais, kurie suvartoja 2 gramus“, – pasakoja specialistas.

Įvairūs tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose valgomosios druskos suvartojama mažai, vyresni gyventojai su padidėjusiu kraujospūdžiu susiduria daug rečiau.

Taip pat, kai kuriose šalyse pastebėta, kad padidinus kalio suvartojimą sumažėjo ir kraujo spaudimas. Tyrimai rodo, kad jį padidinus iki 4,7 gramų per dieną Vakarų šalių gyventojai galėtų 8–15 proc. sumažinti mirtino insulto ir mirtinos širdies ligų dažnumą.

Gali padėti preparatai

Pasak Raimondo Kubiliaus, žmonės, kurių organizme trūksta kalio, turėtų vartoti papildomą jo kiekį, pasirinkdami vaistinius preparatus.

Tiesa, jis primena išlikti atsargiems. „Šiuo metu skatinamas atsakingas kalio preparatų vartojimas, tad reikėtų pasirinkti tinkamą dozę, kursą ir taip organizmas jį pasisavins gerai“, – pasakoja specialistas.

Gydytojas priduria, kad suvartojamo kalio kiekį reikėtų prižiūrėti žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, mat jų organizme šis mikroelementas linkęs susilaikyti ir kauptis. Tačiau, kitu atveju, sveiko žmogaus organizmas mikroelementų perteklių pašalina pats.

Norint palaikyti gerą abiejų mikroelementų balansą, galima rinktis kalio ir magnio aspartatą – vieną dažniausiai vartojamų ir geriausiai ištyrinėtų kalio ir magnio derinių (Panangin).

Jis skatina medžiagų apykaitą, todėl ląstelės geriau pasisavina deguonį, skatina geresnę organizmo veiklą. Be to, preparatas normalizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, didina fizinę ištvermę ir gerina bendrą savijautą.