Vien Europos Sąjungos ribose kasmet yra apsaugoma daugiau nei 85 tūkst. intelektinės nuosavybės vienetų.

Ne visiems žinomi, bet apdovanoti

Baldų ir interjero dizaino prekės ženklas, vadovaujamas Jurgio Garmus, oficialiai gyvuoja jau ketverius metus. „jot.jot“ yra ne tik prekių ženklas, bet ir skėtis, po kuriuo vienijame talentus, tarp kurių yra ir daugiau ar mažiau žinomų lietuvių bei užsienio kūrėjų“, – sako jis.

Tiesa, kaip „jot.jot“ pradžios tašką J. Garmus išskiria pirmąją jų parodą. „Kol neturi kolekcijos ar kažkokių produktų, tol negali sakyt, kad „Va, čia mes esam“. Buvo tikrai ilgas ir sunkus darbas pogrindy, vystant produktus, statant gamybinę liniją. Pirmą kartą į dienos šviesą išėjome Stokholme 2018 m. vasario 6 dieną vykusioje parodoje“, – įmones istorija dalijasi vadovas.

Jo teigimu, Lietuvoje dizaino šaknys dar nėra gilios, tad norėdami užpildyti kolekciją pasikvietė dizainerių iš Danijos – šalies, kurioje ši sritis yra tvirtai įsišaknijusi.

jot.jot vadovo teigimu, dizainerių atrankos būdas paprastas – renkasi tuos, kurių stilistika artimiausia įmonės. „Kažkas gal mėgsta futbolą, tai žino, kas ten gerai žaidžia. Čia gal irgi panašiai – tai taip tiesiog atsirinkom keletą vardų, kurie tinka mūsų kolekcijai“, – priduria J. Garmus.

Jis atvirauja, kad „jot.jot“ nėra pati matomiausia įmonė, tačiau dizaino pasaulyje juos jau atpažįsta – jie dalyvauja tarptautinėse parodose Stokholme, Kopenhagoje, Niujorke, o neužilgo keliaus į Paryžių. Pasak J. Garmus, pasirodymas parodose – atsiperka.

„Kažkaip verdam toje virtuvėje – ypač didelio susidomėjimo sulaukiame iš jaunų dizainerių, kurie nori sukurti kažką vienam ar kitam prekiniam ženklui. Per mėnesį sulaukiam apie 20 užklausų, kuriose kūrėjai siūlo mums savo idėjas“, – pasakoja jis.

Be to, dvejus metus iš eilės „jot.jot“ buvo apdovanota prestižiniu New York Design X apdovanojimu – 2017 m. už „HEIMA Architects“ sukurtą veidrodį „Mudu“ ir 2018 m. „Iskos-Berlin“ sofos „BaBa“ dizainą.

Kaip sako įmonės vadovas J. Garmus, veidrodis „Mudu“ tapo jų reklaminiu produktu.

Vienas iš „HEIMA Architects“ partnerių Kristijonas Skirmantas juokauja, kad nors visi jie yra architektai ir daugiausia projektuoja pastatus bei interjerą, būtent už šį namų dizaino produktą jie taip pat yra geriausiai žinomi.

„Architektūros bendruomenė sako: „Ai, „HEIMA“ – čia tie, kur veidrodį darė“ – tai kaip ir pats mažiausias savo masteliu mūsų darbas, tačiau atnešęs daugiausiai pripažinimo“, – šypsosi K. Skirmantas.

Architektūriniai kūriniai – retai apsaugomi

Pasak vieno iš „HEIMA Architects“ partnerių, jų veiklos sritis dažniausiai apima gyvenamąją statybą, visuomeninius centrus ir interjero dizainą. Tarp jų kurtų objektų – „Monday Office“, „Green Hall 2“, „Invest Lithuania“ biuras ir kiti. Jo teigimu, šių projektų įmonė nesirenka apsaugoti, kadangi tai būtų itin keblu.

„Nežinau, kiek populiaru apsaugoti architektūrą – labai retas atvejis, kad kažkas imtų ir ją aklai kopijuotų. Na, gal gyvenamo, smulkaus mastelio – įmanoma, tačiau jeigu kalbame apie didelius objektus – nelabai. Pasaulinėje praktikoje yra pavyzdžių, kai viena ar kita įmonė yra apkaltinama plagijavimu – ypač, kai kalbama apie garsius pasaulinius vardus“, – pasakoja K. Skirmantas.

Tačiau, pasak jo, įrodyti plagijavimą – sudėtinga, kadangi sunku įrodyti, jog tai yra kopija, o ne atsitiktinumas. Tad ir apsiginti ar laimėti ginčą yra nelengva.

Šiai nuomonei pritaria ir Jurgis Garmus – jo teigimu, ši problema ypač opi, kai yra kalbama apie Azijos šalis. „Kopijavimas vyksta ir neapsigina net patys geriausi prekių ženklai, kurie tikrai turi ir biudžetą, ir galimybes pasisamdyti gerų teisininkų. Vis tik, jie kažkaip priešinasi, tačiau nepasipriešina daiktams-kopijoms, atkeliaujančioms iš Kinijos“, – priduria jis.

Su nemalonia kopijavimo patirtimi Azijos šalyse susidūrė ir „HEIMA Architects“ partneris Kristijonas Skirmantas – konkurse laimėję antrą vietą, jie sulaukė nemažai dėmesio – jų projektas buvo pastebėtas.

„Po kokių metų gavome laišką iš Taivano. Į mus kreipėsi vienas žmogus, kuris pamatė, kad mūsų darbą studentas panaudojo kaip savo baigiamąjį darbą. Šiuo konkrečiu atveju, vėlgi, nebuvo 100 proc. mūsų darbas, tačiau buvo visiškai akivaizdu, kad ne tik paimtas mūsų dizainas, bet panaudotos ir mūsų vizualizacijos – viskas tik šiek tiek pakeista“, – patirtimi dalijasi architektas.

Jo teigimu, Azijoje – tokie atvejai pasitaiko itin dažnai.

Saugo mažo mastelio kūrinius

Tiesa, nors didelių mastelių kūrinių, tokių kaip pastatų, įmonė „HEIMA“ neapsaugo, tačiau bendradarbiaujant su „jot.jot“ studija, buvo nuspręsta apsaugoti veidrodį „Mudu“. „Produktų apsauga užsiima šis prekinis ženklas – jie viską sutvarko Europos patentų biure, tačiau jis būna apsaugotas jų vardu“, – sako Kristijonas Skirmantas.

Jo teigimu, įmonė pasirinko apsiriboti apsauga, kuria pasirūpina jų partneriai – pasak architekto, jie nematė prasmės rūpintis dvigubu apsaugojimu.

Kaip sako pats „jot.jot“ vadovas, jie stengiasi ne tik apsaugoti savo dizainus, bet ir užtikrinti, kad jų kūriniai būtų originalūs. „Mes norime apsisaugoti, kad neišleistume kažkokios kopijos – mes patys galime kažko nežinoti, tačiau prašome, kad pats kūrėjas žinotų ir patikrintų, kad tokio daikto nėra“, – priduria Jurgis Garmus.

Straipsnį inicijuoja Valstybinis patentų biuras, įgyvendindamas bendradarbiavimo su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba sutartį.