Pašnekovės teigimu, daržovės, kitaip nei daugelis maisto produktų, neturi konkretaus galiojimo laiko, todėl jų kokybę ir šviežumą parduotuvėse užtikrina dažnas perrinkimas bei specialios laikymo sąlygos.

„Galiojimo laikas daržovėms nėra nustatomas, todėl jos prekybos centro lentynose yra laikomos tik tol, kol nepraranda prekinės išvaizdos. Parduotuvėse daržovės yra perrenkamos kelis kartus per dieną, o jų laikymui yra naudojama tinkama temperatūra, pavyzdžiui, žalumynams – žemesnė, agurkam, pomidorams – aukštesnė. Taip pirkėjai gali būti garantuoti, kad įsigyja tik šviežią produktą“, – pasakoja vadybininkė.

Daržovių kainų skirtumus prekybos centre, pasak L. Saldžiūnaitės, lemia keletas faktorių – sezoniškumas, kilmė ir derliaus kokybė.

„Jei daržovės vietinės, natūralu, kad jos kainuos daugiau, nes yra auginamos čia pat, trumpesnis jų patekimas į parduotuves. Prasidėjus sezonui daržovės atpinga, nes jų užauginama daugiau. Taip pat kaina priklauso nuo to, kokie metai buvo augintojams. Jei metai derlingi ir daržovių užauginta daug – kaina mažesnė, jei nuostolingi – didesnė. Nereikia pamiršti ir ekologiškų daržovių, kurios įprastai būna brangesnės. Tai lemia auginimo sąlygos – ekologiškuose ūkiuose nėra naudojamos sintetinės cheminės trąšos, todėl didėja užauginimo kaštai, tokios daržovės sveikesnės“, – aiškina pašnekovė.

Importuotos ir lietuviškos daržovės: koks skirtumas?

Pasiteiravus, kuo skiriasi importuotos daržovės nuo lietuviškų ir ar tikrai pelnytai jų yra vengiama, L. Saldžiūnaitė teigia, kad šiais laikais daržovių kokybė yra labai panaši visoje Europoje, todėl baimintis įvežtinių daržovių tikrai nevertėtų.

„Visų daržovių kokybė yra panaši, todėl šioje vietoje daugiau pasireiškia patriotiškumas – pirkti prekę, užaugintą Lietuvoje. Taip, kaip lenkas renkasi lenkišką, o italas tik itališką. Visos daržovės dabar kaip ir užsienyje, taip ir Lietuvoje yra auginamos naudojant tas pačias technologijas ir trąšas ar pagalbines medžiagas. Neretai lietuvių ūkininkai perka sėklas ir trąšas Olandijoje, kaip ir visi kiti Europos tiekėjai, tad skirtumas lieka tik mūsų žemė ir saulė“, – teigia vadybininkė.

Linkę rinktis estetiškai atrodančias daržoves

Pasak jos, lietuviai vis dar šiek tiek skeptiškai žiūri į ekologiškas daržoves dėl jų prekinės išvaizdos ir verčiau renkasi estetiškai geriau atrodantį produktą.

„Lietuviai yra viena tų tautų, kuri perka pagal tai, kaip atrodo daržovė ar vaisius. Mes renkamės „knygą pagal viršelį“, todėl mūsų šalyje ekologiškos prekės dar nėra ypatingai populiarios, nes vizualiai atrodo ne taip gerai, kartais būna su minimaliais pažeidimais“, – sako pašnekovė.

Dar vienas lietuvių įprotis, kurį pastebi L. Saldžiūnaitė, kruopštus ir nuodugnus tinkamiausios daržovės išsirinkimas.

„Lietuviai bet ko į savo krepšelį tikrai nemes. Mūsų pirkėjai mėgsta gerai apžiūrėti, įvertinti daržovės būklę ir tik tada ją nusipirkti. Kartais sulaukiu klausimų, kodėl parduotuvėje kai kurios daržovės būna fasuotos, juk tada negalima išsirinkti? Atsakymas paprastas – taip yra daroma dėl naudos ir pardavėjui, ir pirkėjui. Kai daržovės fasuojamos, nelieka likučių, kuriuos tenka išmesti, tada sumažėja savikaina ir galima pasiūlyti geresnę kainą pirkėjui“, – aiškina „Rivonos“ atstovė.

Kaip išsirinkti skaniausią ir sveikiausią daržovę?

Anot L. Saldžiūnaitės, vienos tikros tiesos šiuo klausimu nėra.

„Kiekvienas renkasi pagal savo skonį. Vieni mėgsta pomidorus kietus, kiti minkštus, trumpavaisius ar ilgavaisius agurkus, didesnes ar mažesnes morkas. Svarbiausia, kad daržovė būtų sunokusi, ant jos nesimatytų žymių pažeidimų. Į sveikiausių daržovių kategoriją patenka brokoliai, pomidorai, moliūgai, špinatai, baklažanai“, – vardija pašnekovė.

Iš „Rivona“ centrinio sandėlio į „Norfos“ prekybos tinklo parduotuves visoje Lietuvoje kasdien atkeliauja gausus vietinių ir užsienio augintojų daržovių asortimentas.

„Iš kur atkeliauja daržovės priklauso nuo sezono ir derliaus. Pavydžiui, jeigu Lietuvoje trūksta tam tikrų daržovių arba jos neauginamos, tada jos atkeliauja iš kitų šalių. Iš Lietuvos ūkių dar tą pačią dieną „Norfa“ parduotuves pasiekia įvairios salotos (vazonėlyje, „Iceberg“, „Romana“, „Lollo Bionda“), žalumynai (svogūnų laiškai, krapai), lietuviški smidrai, fasuoti česnakai, agurkai, bulvės, kopūstai, pomidorai“, – pasakoja L. Saldžiūnaitė.

Iš kitų šalių augintojų „Norfos“ prekybos centrų lentynas daržovės pasiekia per keletą dienų, priklausomai nuo to, kaip toli joms reikia būti transportuojamoms.

„Iš Italijos keliauja įvairios salotos, špinatai, rukola, pankoliai, bulvės, morkos, ridikai, baltieji svogūnai. Iš kaimyninės Lenkijos atkeliauja salotos, brokoliai, žiediniai kopūstai, agurkai, žaliosios cukinijos, kaliaropės, Pekino kopūstai, įvairūs pomidorai. Iš saulėtos Ispanijos – baklažanai, česnakai, įvairios paprikos, porai, salierų stiebai, Olandijos – šalotiniai svogūnai, kukurūzai, smailieji kopūstai, burokėliai, raudongūžiai kopūstai, salierų gumbai. Iš Egipto atkeliauja svogūnai, o imbiero šaknys net iš Kinijos. Tad pasirinkimas tikrai platus“, – užtikrina L. Saldžiūnaitė.