Vilnietis Gediminas sako pensijų kaupimo sutartį sudaręs dar iki pensijų reformos. Išstudijavęs įvairius taupymo variantus, vyras pasirinko kaupti antrojoje pakopoje – jo teigimu, tai – paprasčiausias būdas pasirūpinti senatve.
„Stebint demografinę situaciją mūsų šalyje, nesunku nuspėti, kad „Sodros“ mokamos pensijos ateityje tikrai nepakaks norint senatvę leisti taip, kaip Vakarų valstybių pensininkai. Jie, mano žiniomis, iš anksto pasirūpina pajamų kaupimu. Turbūt visi norėtų senatvėje turėti galimybę ne tik išlaikyti būstą ir pasirūpinti savo sveikata, bet ir bent šiek tiek pakeliauti ar kitaip įdomiai leisti laisvalaikį.
Būtent todėl nusprendžiau pradėti kaupti pensijai dabar, kai atsidėti po keliasdešimt eurų per mėnesį nuo algos man nėra sudėtinga, o per likusius iki pensijos metus turėtų pavykti sukaupti nemažą sumą. Palankiai vertinu valstybės sprendimą įtraukti į pensijų kaupimą visus piliečius – manau, kad tai padės užsitikrinti didesnę pensiją tiems, kurie iki šiol tuo nepasirūpino patys“, – kalba pašnekovas.
Ekonomistas: pradėti kaupti pajamas verta vos gavus pirmąjį darbą
Vilniečiui Gediminui pritaria ir Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas Algirdas Prapiestis.
„Pensijų kaupimo sistema leidžia kiekvienam gyventojui užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje, tokiu būdu išlyginant skirtumus tarp skirtingų kartų gaunamų pensijų dydžio. Visgi taupymas tipiniam lietuviui niekada nebuvo lengvas: naujausi turimi duomenys rodo, kad esame linkę išleisti netgi daugiau nei uždirbame. Tad svarstant apie pajamas senatvėje ir norint jų orių, būtina stengtis atsakingai valdyti asmeninius finansus, kaupti ilgalaikį finansinį rezervą“, – kalba specialistas.
Ekonomistas skaičiuoja, kad jeigu 25-erių metų ką tik į darbo rinką įsitraukęs ir vidutinį atlyginimą gaunantis jaunuolis visą laiką iki pensijos kauptų tik „Sodros“ sistemoje, jo pensija greičiausiai siektų vos apie 30 proc. tuometinio vidutinio darbo užmokesčio. Tad pasirinkdamas atidėti papildomą kaupimą pensijai, jaunas asmuo praranda galimybę reikšmingai padidinti savo senatvės pajamas, tuo pačiu nepasinaudoja valstybės paskata ir mokestinėmis lengvatomis kaupiantiesiems papildomai.
„Papildomą kaupimą ateičiai viena ar kita forma patartina pradėti vos gavus pirmąsias reguliarias pajamas, kad būtų užtikrintas pakankamas finansinis rezervas ateičiai. Kuo vėliau asmuo pradeda kaupti, tuo mažesnės jo galimybės užsitikrinti reikšmingas nuolatines papildomas pajamas senatvėje. Nepaisant to, ir vyresni gyventojai turi nevaržomas galimybes bet kuriuo metu savo noru prisijungti prie II pakopos pensijų sistemos ir bent kiek padidinti savo numatomą senatvės pensiją, nes papildomas kaupimas nuo 2019 m. nebemažins „Sodros“ pensijos“, – tikina A. Prapiestis.
Skaičiavimai rodo, kad kaupimas prasmingiausias tuomet, kai nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25–30 metų. Pavyzdžiui, pradėjęs kaupti nuo 20 m. amžiaus, asmuo senatvėje galėtų tikėtis gauti net apie 70 proc. didesnę pensiją nei gautų nekaupdamas papildomai. Pradėjęs kaupti antroje pakopoje 40 metų amžiaus vidutines pajamas gaunantis asmuo galėtų tikėtis gauti apie 30 proc. didesnę senatvės pensiją.
2019 m. balandžio mėn. Lietuvoje vidutinė senatvės pensija sudarė apie 344 eur, o vidutinis atlyginimas po mokesčių 2019 m. I ketvirtį siekė apie 803 eur. Tad pensija šiuo metu sudaro apie 43 proc. vidutinio atlyginimo. Pasak ekonomisto, atsižvelgiant į tarptautinių institucijų rengiamas demografines prognozes Lietuvai, įvairūs vertinimai rodo, kad nesiimant veiksmų ateityje, šis santykis gali sumažėti ir iki 30 proc.
Reforma atneša 4 esminius pokyčius
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė išskiria keturis pagrindinius pensijų sistemos pokyčius.
• Pirmiausia reforma aiškiai atskiria pirmąją ir antrąją pensijos pakopas, todėl kaupiamos lėšos taps priedu prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Iki šiol kaupimas iš dalies vyko ir „Sodros“ lėšomis, todėl tai reiškė, kad kaupiant antrojoje pakopoje šiek tiek turėjo mažėti „Sodros“ pensija. Dabar kaupimas niekaip nesumažins „Sodros“ pensijos, kuri kasmet indeksuojama, t. y., didinama.
• Antra: kaupimas prasmingas tik tuomet, jei kas mėnesį atidedama kiek reikšmingesnė pinigų suma. Anksčiau įmoka siekė vos 2 proc. nuo darbo užmokesčio. Be to, iki šiol egzistavo galimybė kaupti tik „Sodros“ lėšomis, neįtraukiant atlyginimo dalies. Toks kaupimas, pasak viceministrės, nebuvo prasmingas.
„Tiems žmonėms, kurie anksčiau nekaupė visai arba nekaupė savo lėšomis, egzistuoja galimybė pradėti nuo 1,8 proc. dydžio įmokos nuo darbo užmokesčio, tačiau įmoka per penkerius metus pasieks 3 proc. Valstybė savo ruožtu kaupiantiems po 3 proc. prideda po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo. Kaupiantiems mažesniu tarifu, valstybės paskata irgi mažesnė, bet nuosekliai augs kartu su įmoka“, – aiškina E. Radišauskienė.
• Trečia, pasak viceministrės, buvo sumažinti pensijų fondų administravimo mokesčiai, dar vadinami atskaitymais. Nuo 2019 m. administravimo mokesčiai negali būti didesni nei 0,8 proc., o, kasmet mažėdami, 2021 m. sieks 0,5 proc. Tai reiškia, kad dvigubai mažėjant administravimo mokesčiams, gyventojų kaupimas taps pigesnis.
• Ketvirta, atsirado gyvenimo ciklo pensijų fondai: kuo labiau artėja pensijos amžius, tuo pasirenkama saugesnė investavimo aplinka. Anksčiau pastebėta, kad gyventojai netinkamai rinkosi investavimo kryptis, o metams bėgant net užmiršdavo pasidomėti pensijų fondų grąža.
Tai patvirtina ir A. Prapiestis – Lietuvos banko vertinimu, iš viso apie 70 proc. asmenų II pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde.
Kaupti padeda valstybė
Pasak E. Radišauskienės, tiek nusprendusiems kaupti anksčiau, tiek pradedantiems dabar, galios vienodos taisyklės. Žmonės, kurie iki 2019 m. pradžios kaupė nuo savo atlyginimo prisidėdami po 2 proc., šiuo metu kaupia po 3 proc. Gyventojai, kurie iki 2019 m. pradžios kaupė neprisidėdami nuo savo atlyginimo, o tik „Sodros“ lėšomis, šiuo metu kaupia po 1,8 proc. Jų įmoka nuosekliai augs ir po penkerių metų pasieks 3 proc. Gyventojams, kurie iki 2019 m. nekaupė, ir kurie yra jaunesni nei 40 metų, buvo pasiūlyta kaupti nuo šių metų liepos mėnesio. Jeigu jie kaupti neatsisakys, jų įmoka sieks 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio ir nuosekliai augs iki 3 proc.
Pensijų kaupėjų asociacijos vadovas Marijus Kalesinskas teigia, bendraujant su daugeliu kaupiančiųjų, susidaro įspūdis, kad jie supranta, jog I pakopos („Sodros“) pensijos oriam pragyvenimui neužteks ir stengiasi pasiruošti senatvei papildomai.
„Kai kas tą daro savarankiškai, kaupdami santaupas ar investuodami į savo būstą ar papildomą nekilnojamąjį turtą, tačiau labai didelė visuomenės dalis naudojasi ir II bei III pakopos teikiamomis naudomis – valstybė skatina tokį pasiruošimą pensijai ir suteikia reikšmingas priemokas arba mokesčių lengvatas.
Ši reforma paskatino labai daug žmonių papildomai pasidomėti pensijų sistema ir kaupimu bei investavimu apskritai, todėl tai didina mūsų visuomenės finansinį raštingumą. Nuo šių metų į kaupimą automatiškai įtraukiami jauni žmonės, kuriems dar liko pakankamai daug laiko sukaupti reikšmingas sumas iki pensijos, taip pat iki šiol minimaliai kaupę žmonės skatinami prisidėti daugiau. Akivaizdu, kad vien iš „Sodros“ pensijos nebus įmanoma oriai pragyventi“, – kalba M. Kalesinskas.
Tiesa, iki liepos 1 d. kiekvienas pilietis turi galimybę atsisakyti kaupti pensiją. Tačiau atsisakantieji turi žinoti, kad ateityje jie gaus tik „Sodros“ mokamą senatvės pensiją, todėl turėtų pasirūpinti kitais taupymo būdais. Visgi, anot viceministrės, didžioji dalis žmonių lieka kaupti antrosios pakopos fonduose – „Sodros“ gegužės mėnesio pabaigos duomenimis, daugiau nei 90 proc. antrosios pakopos dalyvių nutarė kaupti aktyviai, t. y., kas mėnesį atidėti dalį savo darbo užmokesčio pensijai.
Pasak E. Radišauskienės, įstatymais garantuojama, kad kaupiamos lėšos yra saugios, nes nepriklauso pensijų kaupimo bendrovei nuosavybės teise.
Užsakymo nr.: PT_81558789