Šių specialistų darbdaviams trūksta: vos baigusiems bakalauro studijas, pasiruošę mokėti 1000 eurų ir daugiau

Tyliai atliekami gruntų inžineriniai geologiniai, užterštumo tyrimai, statinių avarijų analizė ir sprendimų būdų paieška – tik keli geologų darbo aspektai. Daugelis mūsų net nesusimąsto, kad būtent šiems specialistams mes turime būti dėkingi už tai, kad turime švaraus geriamo vandens ar kad pastatai nesusmenga į žemę. Lietuvos rinkoje geologams laisvų vietų galima rasti jau dabar ir vienintelė aukštoji mokykla šalyje, ruošianti tokio tipo specialistus yra Vilniaus universitetas.

Specialistai užtikrina mūsų gyvenimo kokybę

Prieš prasidedant bet kokio namo statyboms, pirmiausia turi būti atliekami inžineriniai geologiniai tyrimai. Tik ištyrus gruntų savybes ir geologines sąlygas galima pradėti tolimesnius darbus – taip užtikrinamas statybų saugumas. Naudingosios iškasenos svarbus valstybės turtas. Požeminis gėlas vanduo taip pat yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, nuo kurios priklauso ir visuomenės sveikata.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros docentas daktaras Gintaras Žaržojus sako, kad būtent šie specialistai vertina gėlo požeminio vandens išteklius, numato apsaugos priemones, stebi jo kokybę. „Kokybiškas geriamasis vanduo – vienas iš Lietuvos turtų. Šiuo metu statoma daug gyvenamųjų namų kvartalų – jiems visiems jo reikia. Nors yra daug įmonių, kurios gali padaryti vandens gręžinį, tačiau šiais laikais mums reikia taupyti, skaičiuoti išteklius – tą galime padaryti tik mes. Geologai pagal žmonių kiekį paskaičiuoja ir prognozuoja, kiek to vandens prireiks, kaip saugiai eksploatuoti vandenvietes“, – priduria jis.

Jo teigimu, geologai iš anksto ruošiasi ir vandens užterštumo atvejams. Tam modeliuojamos situacijos, pavyzdžiui, kas nutiktų, jeigu įvyktų avarija Baltarusijoje statomoje Astravo elektrinėje. Pasak G. Žaržojaus, hidrogeologai tokiu būdu įvertina, kaip užsiterštų mūsų geriamas vanduo, koks yra pavojus ir ką reikėtų daryti.

Specialistas priduria, kad geologinius tyrimus atlikti būtina prieš pradedant bet kokias statybas.

Kaip pavyzdį, docentas pateikia prekybos centrą „Rimi“, stovintį Vilniuje, Linkmenų gatvėje. 2017 m. ji užvėrė duris dėl įsmigusių kolonų, kurios sukėlė grindų deformaciją. „Visoje aikštelėje gruntai buvo pakankamai stiprūs. Tik vienoje vietoje buvo silpni, ten buvo durpės. Konstruktoriai, neatlikę detalesnių vietovės tyrimų, neįvertinę galimų durpių sluoksnio deformacijų projektinius sprendimus priėmė skubotai. Tuo tarpu detalūs inžineriniai geologiniai tyrimai, išsamios ir profesionalios išvados galėjo lemti geresnius projektinius sprendinius. Tai toks situacijos neįvertinimas ir nulėmė avariją, kuri sukėlė kelių šimtų tūkstančių eurų nuostolių verslui“, – sako jis.

Mokosi prognozuoti avarines situacijas

Geologijos studijų programoje studentai mokosi plataus spektro dalykų, suteikiančių gilių žinių, reikalingų tokiam darbui. Iš pradžių studentai mokosi bendrosios geologijos, taip pat hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos įvadų, kurių metu susipažįsta su šių sričių procesais. „Geologas turi išmanyti visus žemėje vykstančius procesus ir jos dinamiką, kadangi privalo prognozuoti šių procesų poveikį visuomenės gerovei“, – teigia VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros docentas daktaras Saulius Gadeikis.

Vėliau studentai gali gilintis į konkrečią sritį. „Vėlesniuose kursuose prasideda studentų specializacija, t.y. pasirenkama, kurioje srityje norima gilinti savo žinias. Pasirinkę Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos specializaciją, studentai išmoksta, kaip reikia tirti įvairius gruntus, vandenį. Jie studijuoja ir gruntotyra, kur detaliai mokosi apie gruntų savybes, mechaniką“, – sako docentas Gintaras Žaržojus.

Pasak jo, studentai, pasirinkę inžinerinę geologiją, ruošiami supažindinant juos su gruntų savybėmis ir stiprumu. Jie mokomi apskaičiuoti, kaip grunto ypatybės paveiks konstrukcijas, ką reikėtų daryti avarijos atveju. „Universitete dėstome avarijų, susijusių su grunto savybėmis, analizę – teikiame pavyzdžius studentams, juos nagrinėjame. Patys dalyvaudami avarijų tyrimo ir tvarkymo procesuose stengiamės, kad jaunieji geologai mokytųsi iš kitų, o ne savo klaidų“, – priduria docentas.

Studijų metu taip pat galima gilintis į ekogeologines problemas, ta tema rašyti baigiamuosius darbus. Paklausios ir kitos taikomojo, ir mokslinio pobūdžio specializacijos, susijusios su klasikine geologija, mineralogija, paleontologija ir naudingomis iškasenomis. Jų moko VU Geologijos ir mineralogijos katedroje.

Geologų paklausa – didelė

Geologijos laipsnį įgiję studentai karjerą gali pradėti tiek privačiose įstaigose, tiek valstybinėse institucijose. Jų laukia geologijos veikla užsiimančios privačios įmonės, Lietuvos geologijos tarnyba, Gamtos tyrimų centras ir kiti institutai, universitetai.

Jaunųjų geologų itin laukia privačios įmonės, mat jos privalo turėti specialistą tik su geologijos diplomu. Tačiau dėl jų trūkumo, tenka ieškoti kitos išeities.

Geologijos įmonių asociacijos prezidentas Saulius Gegieckas teigia, kad šiuo metu geologų trūksta daugelyje bendrovių. Pasak jo, įmonėse sumažėjus šių specialistų, jie keičiami kitais, ne visiškai kvalifikaciją atitinkančiais. „Dabar įmonėse vietoje geologų dirba net hidrotechnikai, kurie yra išklausę tik vieną inžinerinės geologijos kursą. Tačiau dabar atsiranda ir šių specialistų trūkumas, todėl nebegalima pakeisti ir jais“, – sako jis.

Kai kurios įmonės, ypač Kaune, pasiruošusios mokėti stipendijas studentams, kurie pabaigę mokslus norėtų grįžti į miestą. Taip pat yra įsteigta vardinė vienkartinė stipendija už geriausią baigiamąjį darbą.

S. Gegiecko teigimu, paskaičiuota, kad norint patenkinti šių specialistų poreikį darbo rinkoje, kasmet reikėtų paruošti bent 15 naujų geologų. Tačiau, pasak jo, šis skaičius taip pat gali didėti, mat šių specialistų paklausa auga kasmet.

Lengvai susiranda darbą

Pasak pašnekovų, bene svarbiausias dalykas – studijų metu gaunama praktika, kurioje studentai užtvirtina gautas teorines žinias. Pirmiausia, studentai teoriją panaudoja laboratorijose: bando gruntus, tiria vandenį. Vėliau studentai atlieka mokomąją lauko praktiką Lietuvoje, yra vežami į praktikas Lenkijoje ir Skandinavijos šalis.

Docento G. Žaržojaus manymu, svarbiausia – rodyti pavyzdį studentams, o ne sausai dėstyti dalykus. „Svarbu praktiškai paaiškinti, kaip viskas siejasi, kad darbas paskaitose nebūtų tik sausas uždavinio sprendimas. Mes norime, kad studentai patys suvoktų, kaip teorija siejasi su praktiką, kad būtų, tarsi, gamtos detektyvais“, – priduria jis.

Taip pat jis primena, kad visi studentai turi galimybę dalyvauti ERASMUS mainų programoje, išvažiuoti į praktikas užsienyje. „Be to, paskutiniais metais atsirado galimybė studentams sudalyvauti užsienio praktikose, kurias sėkmingai finansuoja universitetas pagal įvairias programas. Ši praktika, suderinus su studijų programos komitetu, gali trukti ir pusę metų“, – teigia docentas.

Gintaras Žaržojus priduria, kad studentai turi praktikas ir Lietuvos įmonėse. Pasak jo, pastebėta tendencija, kad studentas, išėjęs į praktiką įmonėje, ten ir įsidarbina. Dėl šios priežasties beveik visi bakalauro ir magistro studijų absolventai dar besimokydami dirba pagal specialybę.

Noriai įdarbina užsienio įmonės

Geologijos įmonių asociacijos prezidentas Saulius Gegieckas priduria, kad net ką tik geologijos studijas baigęs studentas gali tikėtis neblogo atlyginimo. „Metus ar pusantrų padirbęs studentas gali galvoti apie tūkstančio ir daugiau eurų atlyginimą. Beveik visos stipresnės geologijos įmonės gali pasiūlyti tokį darbo užmokestį. Vėliau atlygis tik kyla“, – sako jis.

Jam pritaria ir docentas Saulius Gadeikis. Jo teigimu, šiuo metu geologai turi daug galimybių užsidirbti. „Geologai gali dirbti įvairiuose projektuose užsienyje. Ypač pelningas darbas – naftos platformose, pavyzdžiui, norvegų ar prancūzų platformose. Jose mūsų specialistai gali užsidirbti nuo 3000 eurų per mėnesį“,– priduria pašnekovas.