Gamta besirūpinantys asmenys vis dažniau kalba ne tik apie plastikinius maišelius ar šiaudelius kaip ypač pavojingas gamtai atliekas, ypač, kai šiomis atsikratoma neatsakingai, bet ir apie cigarečių nuorūkas. Vandenynų ekosistemą apsaugoti siekianti organizacija „Ocean Conservancy“, jau 33-ejus metus įgyvendinanti paplūdimių tvarkymo programas, nuorūkas įvardija kaip dažniausią paplūdimiuose randamą atlieką. Per šį laikotarpį buvo surinkta daugiau nei 60 mln. nuorūkų. Tai sudaro trečdalį visų pasaulio paplūdimiuose surinktų atliekų, įtraukiant ir tokias, kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinių puodelių dangteliai, vienkartiniai įrankiai, buteliai ir pan.
Gausybė nuodingų medžiagų
Pavojingų atliekų tvarkymo UAB „Toksika“ Komercijos direktorius Lukas Andronavičius sako, kad ne vietoje numesta nuorūka tiek žmogui, tiek gamtai turi labai didelį neigiamą poveikį, o to kaltininkas – cigaretės filtras.
„Nuorūka yra kenksminga atlieka būtent dėl filtro, kurio tiesioginė paskirtis yra sulaikyti toksiškas medžiagas, išsiskiriančias rūkymo metu. Irdamas filtras išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas, nes pats yra pagamintas iš celiuliozės acetato. Tos medžiagos niekur neišnyksta ir, yrant filtrui, patenka į aplinką. Vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o dirvožemyje – dar ilgiau – iki 25 metų. Viena nuorūka, išmesta į vandenį, per visą savo irimo laikotarpį gali užteršti iki 1 kubinio metro vandens ir padaryti jį netinkamą gyvybei“, – aiškina specialistas.
L. Andronavičius pasakoja, kad nuorūkose randama apie 200 nuodingų cheminių junginių, kurie yra ypatingai pavojingi, o maždaug 50 iš jų – žinomi kancerogenai.
„Be kancerogenų nuorūkose yra ir mutagenų bei reprodukcijai toksiškų medžiagų. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad viename kilograme nuorūkų yra 2,7 mg chromo, 62 mg cinko, 0,53 mg kadmio, 2,1 mg švino, 30 mg vario ir apie 0,05 mg gyvsidabrio. Tad numesdami nuorūkas ant žemės, nuodingų medžiagų ant savo dirvožemio sukaupiame tikrai nemažai“, – sako „Toksika“ atstovas.
Pasak jo, pasaulyje yra taikomi įvairūs cigarečių nuorūkų tvarkymo būdai, tačiau jie yra ypatingai brangūs.
„Pavyzdžiui, JAV cigarečių filtrai perdirbami ir naudojami klijų, glaistų gamyboje. Kai kurie cigarečių gamintojai naudoja greit suyrančius filtrus. Danija, Jungtinė Karalystė bando atskirai surinkti nuorūkas ir jas neutralizuoti, tačiau tai – gana brangi priemonė. Ji taikoma kartu su prevencija, gyventojų švietimu“, – pasakoja L. Andronavičius.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Gamybinio proceso tarnybos vadovo Aurimo Uldukio teigimu, Lietuvoje geriausias kelias tvarkyti nuorūkas yra jas pašalinant kartu su kitomis mišriomis atliekomis.
„Į mišrų komunalinį srautą patekusios nuorūkos sutvarkomos organizuotoje atliekų tvarkymo sistemoje, apdorojamos biologiškai mechaninio biologinio apdorojimo įrenginyje (MBA). Taip užtikrinama, kad jose esančios pavojingos medžiagos nepateks į aplinką“, – sako A. Uldukis.
Neužgesinta nuorūka – didelė gaisro tikimybė
Rūkymas ne tik kenkia rūkančiųjų ir aplinkinių sveikatai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas atskleidžia, kad dėl rūkymo per praėjusius metus kilo 248 gaisrai, kuriuose žuvo 27 žmonės, o šiemet – 130 gaisrų, kurie pasiglemžė 14 gyvybių. Kiekvienais metais dėl neužgesintų nuorūkų kyla apie 20-30 proc. miško gaisrų.
„Nuorūkos – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kyla gaisrai. Paprastai atvirų teritorijų gaisrai kyla dėl žmogiškojo faktoriaus. Žmonės neatsakingai elgiasi su nuorūkomis, ypač tada, kai vyrauja sausra ir miško gaisringumo rizika yra aukšta“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, kita didelė dalis gaisrų kyla dėl neatsargaus rūkymo namuose. „Paprastai žmonės rūko lovose, užmiega, užsidega patalpos. Kartais net nereikia atviros ugnies, užtenka smilkstančios patalynės ar čiužinio, ir žmogus uždūsta“, – apie nuorūkų sukeliamas nelaimes pasakoja J. Targonskas.
Specialistas aiškina, kad nuorūkas būtina pilnai užgesinti ir tik tada mesti į šiukšlių dėžę ar tam skirta specialią vietą. „Kitu atveju, jei neįsitikinam, kad užgesinom, nuorūka gali įsižiebti, uždegti kitas šalia esančias medžiagas ir sukelti gaisrą, kurio padariniai gali būti labai skaudūs“, – sako J. Targonskas.
Užsakymo nr.: PT_81435115