Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas pasakoja, kad sprendimas atsisakyti vienkartinių plastikinių indų Vyšnių festivalyje gimė dar praėjusių metų akcijos „Darom“ metu.

„Surinkę poilsiautojų „gėrybes“, paliktas mūsų parko rekreacinėje zonoje, supratome, kad ir patys neretai naudojame plastikinius vienkartinius indus maistui, ir vėl generuojame atliekas. Pasikalbėję su keliais kolegomis nusprendėme pabandyti tokių atliekų atsisakyti ir šį pokytį „atnešti“ ir į Vyšnių festivalį bei mažesnius Žagarės renginius. Žagariečiai labai noriai sutiko šį pasiūlymą, ir, vykdami į išvyką ar dalyvaudami renginiuose, vienkartinių plastikinių indų jau nebeperka“, – pasakoja M. Balčiūnas.

Šie metai yra pirmieji, kai Vyšnių festivalis atsisako vienkartinių plastikinių indų, tačiau organizatoriai tiki, kad ši tradicija prigis ir padės keisti tiek vietinių gyventojų, tiek į renginį atvažiuojančių svečių iš visos Lietuvos ir užsienio šalių, įpročius bei skleisti šią idėją kuo plačiau.

Sieks atsisakyti visų plastikinių vienkartinių indų

M. Balčiūnas tikina, kad festivalio, vyksiančio liepos 19–21 d., metu bus siekiama atsisakyti visų vienkartinių plastikinių indų bei įrankių – lėkščių, puodelių, peilių, šakučių – ir juos keisti savo atsineštais daugkartiniais indais arba pasinaudoti daugkartinių bokalų depozito sistema.

„Joniškio savivaldybė yra turbūt pirmoji Lietuvoje, uždraudusi renginiuose, kurie vyksta viešose vietose, naudoti visus vienkartinius plastikinius indus. Tai – oficialus teisės aktas, priimtas šių metų kovą. Vyšnių festivalio prekybininkai, teiksiantys maitinimo paslaugas, tokį reikalavimą priėmė labai pozityviai.

Esame sutarę, kad jei jau prekybininkai matys būtinybę naudoti vienkartinius indus, šie turės būti pagaminti iš draugiškų aplinkai ir greit suyrančių medžiagų. Be to, įvesime daugkartinių bokalų depozito sistemą. Nusipirkę gėrimų ir sumokėję 1 eurą už daugkartinį bokalą, žmonės galės šią tarą pasilikti kaip suvenyrą, arba grąžinti renginio vietoje ir atgauti užstatą“, – pasakoja regioninio parko vadovas ir priduria, kad šiuo metu vyksta idėjų konkursas siekiant sukurti originalų bokalo dizainą.

„Cup Cup“ puodelis


Anot M. Balčiūno, ieškant alternatyvų vienkartiniams plastikiniams puodeliams, susidurti su didesnėmis kliūtimis neteko. Pasak pašnekovo, Lietuvos verslininkai yra šaunūs, greitai prisitaikantys: vos paskelbus naujieną, kad Vyšnių festivalis atsisako vienkartinio plastiko, organizatoriai sulaukė nemažai pasiūlymų iš verslo atstovų.

Regioninio parko vadovo teigimu, įvedus tokią depozito sistemą, renginio, į kurį įėjimas yra nemokamas, organizavimo išlaidos šiek tiek išauga, tačiau nuo tokio sprendimo neatgraso. „Taip, išlaidos kiek didesnės, bet tikiu, kad jomis draugiškai pasidalinsime tiek su prekiautojais, tiek su festivalio svečiais. Manau, kad sąmoningi žmonės sutiks pasidalinti nedidele suma siekdami tausoti gamtą. Juk visi žinome, kokia tarša yra pasaulyje – nors kartais atrodo, kad viskas labai toli nuo Lietuvos, prie tų atliekų kalnų prisideda visos valstybės“, – kalba M. Balčiūnas.

Pašnekovas pripažįsta, kad renginio organizatoriai kiek jaudinasi, kaip pavyks įgyvendinti šią idėją, nors iki šiol tiek iš prekybininkų, tiek iš festivalio gerbėjų sulaukė tik teigiamų atsiliepimų.

„Vienkartiniai plastikiniai indai jau nebemadingi, tai – praeitis. Pasiimkite kuprinėlę, susidėkite, kas reikalinga šeimai, ir, atvykę į festivalį, naudokitės – bus sudarytos sąlygos išsiplauti atsivežtą lėkštę ar puodelį, prekybininkai aptarnaus ir su jūsų atsivežtais indais“, – tikina M. Balčiūnas.

Palaipsniui diegia naujoves

Panašiomis idėjomis ir pasiruošimo darbais gyvena ir festivalio „Sūpynės“, vyksiančio liepos 25–28 d. Molėtų raj., organizatoriai. Jie pasakoja, kad atsisakyti vienkartinio plastiko svarstė jau kelerius metus, bet tik šiemet pavyko tai įgyvendinti. Pasak M. Griežytės, toks sprendimas buvo labai natūralus ir priimtas atsižvelgiant į bauginančią plastiko taršos situaciją pasaulyje.

„Mylime gamtą, organizuodami „Sūpynes“ visuomet stengiamės maksimaliai ją apsaugoti. Kasdieniame gyvenime taip pat stengiamės vadovautis „zero waste“ (liet. be atliekų) filosofija, naudojame medžiaginius maišelius pirkiniams, daugkartinius puodelius gėrimams, gertuves, rūšiuojame atliekas, tad natūraliai norime diegti tai ir mūsų organizuojamuose renginiuose“, – savo motyvus dėsto viena iš renginio organizatorių ir priduria, kad juos įkvėpė ir padrąsino ir kitų festivalių užsienyje bei Lietuvoje pavyzdys – daugkartinių bokalų sistemą naudoja „Yaga Gathering“, „Mėnuo Juodaragis“, „Kilkim žaibu“.

Anot pašnekovės, aplinkai draugiškus sprendimus festivalio rengėjai vykdo palaipsniui – pernai visoje renginio teritorijoje buvo įrengti šiukšlių rūšiavimo konteineriai, taip pat buvo atsisakyta popierinių gidų – juos pakeitė keliais stendais su programa ir žemėlapiu bei suteikė galimybę šią informaciją atsisiųsti į išmaniuosius telefonus.

„Šiemet išsikėlėme tikslą dar labiau sumažinti atliekų kiekį, prisidėti prie žmonių sąmoningumo didinimo ir gamtai draugiškų įpročių kūrimo. Kol kas atsisakome vienkartinio naudojimo plastiko, ne vienkartinių indų iš esmės. Vienkartinius plastikinius bokalus keisime daugkartinio naudojimo bokalais, depozitinę grąžinimo sistemą įdiegti mums padės naujas lietuviškas socialinis-aplinkosauginis startuolis „Cup Cup“. Tiesa, gėrimų skardinėse ar buteliukuose bus, tačiau stengsimės užtikrinti efektyvų depozitinės taros surinkimą festivalyje bei tinkamą jos perdirbimą“, – kalba M. Griežytė.

Milda Griežytė

Anot pašnekovės, daugkartinių puodelių grąžinimo sistemos diegimas išties kainuoja kiek daugiau, bet ne taip brangiai, kad kiltų abejonių jos nediegti. Be to, kadangi alternatyvių pasirinkimų vienkartiniams indams vis daugėja, kaina nebėra tokia didelė.

Festivalio organizatoriai kartu su prekybininkais taip pat ieškos būdų pakeisti vienkartines plastikines lėkštes, įrankius, šiaudelius, taip pat alternatyvų atributikos pakavimui. Taip pat pristatė kokybiškų ir ilgaamžių gertuvių ir termosų liniją, taip skatindami žmones sunaudoti mažesnį plastiko kiekį ne tik festivalio metu, bet ir kasdieniame gyvenime.

Toks sprendimas – didelis žingsnis pirmyn

Pasak Utenos regioninio atliekų tvarkymo centro vadovo Ramūno Juodėno, siekis vengti atliekų yra svarbiausias prioritetas, o tokie sprendimai moko žmones sąmoningumo atliekų tvarkymo srityje.

„Puikus pavyzdys yra užstato sistema, kurią įdiegus, bendrame komunalinių atliekų sraute ženkliai sumažėjo metalinių, stiklinių ir plastikinių atliekų – gėrimų pakuočių. Atsisakius plastikinių vienkartinių indų, kurie dažniausiai yra neperdirbami, ženkliai sumažėtų ne tik atliekų kiekis, bet ir atliekų tvarkymo kaštai. Plastiko atliekų vengimo politika yra didžiulis žingsnis į priekį mūsų visuomenėje, labai palaikome šią iniciatyvą ir tikimės, kad tai taps mūsų kasdienio gyvenimo norma“, – kalba R. Juodėnas.

Jam antrina ir Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro vadovė Jolita Šalkauskienė, sakydama, kad sprendimas gyventojus paskatinti atsisakyti vienkartinių plastikinių indų padės atkreipti visuomenės dėmesį į atliekų tvarkymo problemas.

„Jau žinoma, kad nuo 2021 m. visoje ES įsigalioja vienkartinių plastiko gaminių (šiaudelių, stalo indų bei įrankių, ausų krapštukų, balionų lazdelių ir pan.) draudimas, todėl šio renginio siekis – puikus pavyzdys visiems, kad reikia nelaukti ir pradėti keisti savo įsisenėjusius bei aplinkai nepalankius įpročius anksčiau. Tikime, kad šio plačiai žinomo ir lankomo Žagarės vyšnių festivalio iniciatyva bus puikus paskatinimas ir kitiems įvairaus masto renginių organizatoriams visoje Lietuvoje – būti aplinkai draugiškiems ir ja rūpintis“, – įsitikinusi J. Šalkauskienė.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, įgyvendinančio projektą „Atliekų kultūra“, vadovas Tomas Vaitkevičius tikina, kad tokios iniciatyvos yra puikus pavyzdys ir sostinės renginiams.

„Vilniaus miesto renginiai paprastai išsiskiria savo mastais ir didžiuliu lankytojų skaičiumi, tad tikime, kad jų organizatoriai netrukus paseks tokių festivalių pavyzdžiu bei atras aplinkai draugiškų sprendimų. Vyšnių ir „Sūpynių“ festivalių pavyzdžiai įrodo, kad siekis gyventi švarioje bei sveikoje aplinkoje tampa savotiška mada, kuri mus labai džiugina – viliamės, kad atliekų kultūra taps neatsiejama nuo mūsų kasdienybės“, – kalba T. Vaitkevičius.

Užsakymo nr.: PT_81365388