Neaiškūs simptomai

Prieš daugiau nei 3 metus A. Štaraitė savo gyvenimą kūrė Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Dubajuje – moderniame mieste, kur susipina daugybė kultūrų. Pajutusi pirmuosius ligos požymius, ji kreipėsi į šeimos gydytoją, pastarasis nieko specifinio nepastebėjo, patarė gydyti simptomus ir stebėti situaciją.

Vis tik jauną moterį neramino padidėjęs širdies pulsas ir greitai augantis svoris. Gydytojas patikino, kad pulsas priklauso nuo mūsų veiklos. Jei mums nurimus jis nukrenta, tuomet nereiktų per daug jaudintis. Bet augantis svoris taip pat kėlė dvejonių.

„Atrodė, kad lyg daugiau kaip visada ir nevalgiau. Be to, visada kreipiau dėmesį į mitybą, tačiau per kelis mėnesius priaugau 10 kilogramų“, – prisimena jauna moteris.

Vieną dieną Aistės pulsas šoktelėjo iki 140 tvinksių per minutę ir nenukrito. Tuomet ji paskambino greitosios pagalbos telefonu ir buvo paprašyta nurimti. Tačiau nors tuo metu ir buvo rami, jos pulsas neretėjo. Aistei patarė laukti porą valandų ir stebėti situaciją, bet istorijos herojė nieko nelauksi išvyko į priėmimo skyrių. Ligoninėje atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ji serga širdies nepakankamumu.

Kelionę namo reikėjo nukelti

Sužinojusi diagnozę Aistė dar neskubėjo grįžti į Lietuvą, nes tuo metu visas jos gyvenimas buvo Dubajuje, tačiau po kurio laiko panorusi grįžti ji to padaryti negalėjo: planus pakoregavo sveikatos būklė – medikai neleido išvykti, nes širdis kelionės lėktuvu galėjo ir neatlaikyti.

„Prabėgo 5 mėnesiai, kol vaistais buvo stabilizuota būklė ir galėjau skristi. Grįžti namo labiausiai ragino tėtis, be to, tuo metu Dubajuje viskas baigėsi – tiek darbas, tiek asmeniniai santykiai. Grįžusi kreipiausi į Santaros klinikų medikus, kurie mane puikiai gydė, tačiau po pustrečių metų medikamentinio gydymo situacija pablogėjo ir taikytas gydymas nebepasiteisino. Tuomet buvau įrašyta į širdies transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, o kol atsiras donoras man įdėjo dirbtinę širdį“, – pasakoja pašnekovė.

Ji tikina, kad aplinkiniai net neįtaria, jog ji serga sunkia liga. Dabar Aistė geba savimi pasirūpinti: užsiimti buitimi, išeiti į miestą ir susitikti su bičiuliais. Šiuo metu medikai teigia, jog norint prailginti Aistės gyvenimo trukmę reiktų dar pagyventi su dirbtine širdimi, o po to atlikti širdies persodinimo operaciją, kuri yra visai reali.

Gali palyginti šalis

Istorijos herojė, kuri neseniai buvo išrinkta naująja Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidente, paprašyta palyginti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tikina, kad didelių skirtumų nėra.

„Išties, didelių skirtumų neįžvelgiu. Ir ten manimi puikiai pasirūpino, ir čia viskas gerai. Pagrindinis skirtumas tas, kad Lietuvoje sveikatos apsaugos paslaugos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), o Dubajuje sistema panaši į Amerikos – viskas kompensuojama iš privačių draudimo fondų, tad gydantis šioje šalyje kartais tekdavo susimokėti papildomai, kai viršydavau draudime numatytas sumas, tačiau jos nebuvo ženklios, o Lietuvoje to daryti nereikėjo“, – teigia Aistė.

Aistė Štaraitė
Foto: Organizatorių nuotr.

Jaunai moteriai, nei Lietuvoje, nei Jungtiniuose Arabų Emyratuose, norint patekti pas gydytoją specialistą, neteko ilgai laukti eilėse, tad jokių priekaištų neturi. Ji džiaugiasi, kad ir Vilniuje tokia pat puiki sveikatos priežiūra ir kompetentingi specialistai, kaip ir turtingame Dubajuje.

Tačiau A. Štaraitė tikina pastebėjusi vieną esminį skirtumą tarp Lietuvos ir JAE. Ten kur kas labiau gerbiami gydytojai. Tai jokiu būdu nereiškia, kad pacientai jiems neša dovanas ar gėles, bet mediko profesija yra prestižinė, žmonės juos gerbia ir paiso jų patarimų, rekomendacijų. Dažnai kompetentingi specialistai dirba ne tik JAE, bet ir kitose šalyse, tad įneša daug naujovių į JAE sveikatos apsaugos sistemą.

Kyšis – atgyvena

Naujai išrinkta asociacijos prezidentė teigia, jog Lietuvoje nepajautė spaudimo už kažką susimokėti, o ir noro atsidėkoti pinigais neturėjo. Ji tiesiog tame nemato tikslo ir prasmės, anaiptol – tai nusikaltimas.

„Kyšis – atgyvena, nemanau, kad jaunimas linkęs pateisinti kyšininkavimą, todėl nei patys ima, nei kitiems duoda. Dubajuje, aišku, dėl privačios medicinos tokių dalykų nėra. Ten apie jokius tokio tipo dėkojimus net nekalbama“, – prisimena A. Štaraitė.

Pasak merginos, laikai, o ir medikų požiūris į korupciją sparčiai keičiasi, tad būtina keistis ir visai visuomenei. „Tikiu, kad kyšių netoleravimas padės suprasti, kad su vokeliais nieko nepasieksi“, – sako A. Štaraitė.

Pašnekovė tikina surandanti ir kitų būdų išreikšti savo dėkingumą – visada tiesiog padėkoja medikų komandai, kuri gydo ir gelbsti jos gyvybę. Anot Aistės, tai kur kas nuoširdžiau ir labiau motyvuoja nei vokelis.

Informacija parengta LR sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.