Įsteigtas vandentvarkos fondas
Siekdamos gerinti vandentvarkos sektoriaus veiklos efektyvumą, Aplinkos ir Finansų ministerijos kartu su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) trišale sutartimi šių metų pradžioje įsteigė Vandentvarkos fondą (VF), kurio pagrindiniai siekiai – užtikrinti šio sektoriaus plėtrą sprendžiant opias geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo problemas. Minėtos problemos dar aktualios apie 30 tūkst. mūsų šalies gyventojų. Maždaug toks skaičius lietuvių nėra prisijungę prie centralizuotų geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo tinklų aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau nei 2000 gyventojų.
„Pagal priemonės įgyvendinimo planą, įdiegto finansavimo mechanizmo tikslas – prijungti maksimalų šalies gyventojų skaičių prie centralizuotų nuotekų arba geriamojo vandens tinklų. Mūsų siekiamas rezultatas – prijungti virš 10 tūkst. šalies gyventojų“, – teigia Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė.
Nuo šių metų balandžio mėn. viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai jau gali kreiptis į VIPA ir palankiomis sąlygomis gauti lengvatines paskolas, kurių palūkanos fiksuotos ir sudaro 2 proc., grąžinimo terminas – iki 20 metų. Paskolai nėra numatyti administravimo ar kiti mokesčiai, nereikalaujama turto įkeitimo. Be to, norėdami vykdyti nuotekų surinkimo tinklų plėtrą, pareiškėjai gali pretenduoti ir į grąžinamąją subsidiją pagal priemonę Nr. 05.3.2-VIPA-T-024 „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“, pagal kurią numatyta projektams skirti ne mažiau kaip 10 mln. Eur Sanglaudos fondo lėšų. Tačiau geriamojo vandens plėtros, geriamojo vandens ir nuotekų plėtros ir rekonstrukcijos projektai bus finansuojami tik VF lėšomis, o grąžinamoji subsidija neteikiama.
Kviečia suskubti teikti paraiškas
Kreiptis dėl VF paskolos finansavimo gali pareiškėjai, turintys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licenciją. Pareiškėjai raginami suskubti ir nelaukti paskutinės paraiškų teikimo dienos, kadangi teikiant paraišką dabar suteikiama 50 proc. projekto vertę siekianti paskola ir 50 proc. grąžinamoji subsidija nuotekų surinkimo tinklų plėtrai. Nuo 2019 m. spalio 1 d. grąžinamoji subsidija bus mažinama iki 30 proc.
„Ši finansavimo galimybė patraukli tuo, kad yra derinami du finansavimo šaltiniai, t.y. VF paskola ir grąžinamoji subsidija tam pačiam projektui įgyvendinti, ir galimybė pareiškėjui teikti vieną paraišką dėl finansavimo, kadangi tiek VF, tiek grąžinamosios subsidijos priemonė yra administruojama VIPA. Kartu tai ir administracinės naštos mažinimas bei spartesnis sprendimo dėl finansavimo gavimo priėmimas“, – teigia VIPA Projektų finansavimo skyriaus vadovė Žaneta Maskaliovienė.
Specialistė atkreipia dėmesį į grąžinamosios subsidijos specifiką – projekto pabaigoje bus atsižvelgiama į projekto pasiektus rezultatus ir šią subsidiją gali reikėti grąžinti visą, grąžinti iš dalies arba negrąžinti. Na, o kaip projektui tinkamos finansuoti išlaidos išskiriamos techninio projekto ir su jo parengimu susijusios išlaidos, taip pat rangos darbai. Investicinio projekto, viešinimo ir projekto administravimo išlaidos priskiriamos prie netinkamų finansuoti projekto lėšų.
Kokius pokyčius pajausime?
Įgyvendinus VF finansuojamas veiklas, šalies gyventojai gali sulaukti apčiuopiamos naudos. Tai – naujos paslaugos, nukritusi kai kurių mokesčių našta, pavyzdžiui, nuotekų išgriebimo duobių sutvarkymo. Kaip pastebi V. Slavinskienė, minėtieji kaštai yra didesni negu tarifas, kurį gyventojai kas mėnesį turi sumokėti vandens tiekimo įmonei.
„Na, o geriamojo vandens tiekimo paslaugų vertė irgi yra ta, kad paslaugą gyventojas gaus tiesiai į namus, nebereikės imti vandens iš šulinio. Paminėtina, kad ne visur šalyje iškasti vandens šuliniai atitinka higienos normų reikalavimus. Tad šiuo atveju veikiama ir žmonių, ir aplinkosaugos labui“, – pažymi V. Slavinskienė.
Pašnekovė pastebi, kad išgriebimo duobės daug kur šalyje nėra tinkamai eksploatuojamos. Būna atvejų, kai jos yra nesandarios arba neišvežamos. Nutinka ir taip, kad nuotekos išvežamos ne į tam skirtus valymo įrenginius, o, kaip liaudiškai sakoma, „už kampo“. Taigi kalbant apie aplinkosauginę naudą, nors sudėtinga ją paskaičiuoti piniginiu atžvilgiu, tačiau žvelgiant į ateitį, tikima, ji padės kurti ne tik tvaresnę vandentvarkos sistemą, bet ir generuoti ekonominę naudą.
Anot Aplinkos ministerijos atstovės, vandentvarkos sistemos plėtrai iš Europos Sąjungos fondų gaunamos investicijos jau eina į pabaigą, tad, tikėtina, kad tai gali būti viena paskutiniųjų, jei ne paskutinė galimybė pasinaudoti teikiamomis investicijomis. Dėl šios priežasties vandentvarkos įmonės skatinamos įvertinti siūlomas lengvatas ir aktyviai teikti rengiamus projektus.