Sparčiai auga ir rinka, ir konkurencija
P. Paršeliūnas atkreipia dėmesį, kad pluoštinių kanapių produktų rinkos proveržį pasaulyje paskatino teisiniai pokyčiai JAV. Įstatymų leidėjai aiškiai apibrėžė, kas yra pluoštinė kanapė, kaip ją galima perdirbti ir t. t. Bendri kanapių pasėlių plotai valstijose iš karto išaugo iki 30 tūkst. hektarų. Šiemet amerikiečių planai – dar ambicingesni – jie ketina užsėti bendrą 100 tūkst. hektarų plotą.
„Iš kanapių galima pagaminti tūkstančius įvairiausių produktų – nuo statybinių medžiagų iki maisto papildų. Didelė dalis sprendimų gali būti ekologiški ir tvarūs, o tai tik dar labiau skatina verslo susidomėjimą, ilgalaikius investicijų planus ir inovacijas“, – teigia P. Paršeliūnas ir priduria, kad į pažangių produktų plėtrą ir tyrimus už Atlanto įsitraukia mokslininkų bendruomenė.
Prognozuojama, kad jau kitąmet kanapių produktų rinka pasieks maždaug 5,73 milijardo JAV dolerių ir bus net dvigubai didesnė negu 2016 metais. O kanapių auginimu ir perdirbimu besiverčiantis verslas aktyviai pildo įmonių, listinguojamų Niujorko biržoje, sąrašą. Tokių įmonių rinkos kapitalizacija jau viršija 40 milijardų dolerių. Rinka labiausiai plečiasi JAV, Australijoje ir Kanadoje.
Būtent Kanados kompanijos pastaraisiais metais labiausiai domisi galimybėmis plėtoti verslą Europoje. Investicijų iš Kanados jau sulaukė Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Latvija, Lietuva ir kitos valstybės. P. Paršeliūnas pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvai tenka stipriai konkuruoti dėl tolesnių užsienio investicijų, nors pluoštinių kanapių pasėlių plotai mūsų šalyje yra vieni didžiausių ES.
Siūlo neatsilikti nuo užsienio
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kaip tik šiuo metu dėl rinkos su Lietuva konkuruojančios valstybės smarkiai spurtuoja – įgyvendina teisinio reguliavimo pokyčius, kurie suformuoja naują palankesnę žemės ūkio ir verslo aplinką. JAV praktiką Europoje sparčiai perima Vokietija, Lenkija ir kitos šalys. Šiuo atžvilgiu Lietuva atsilieka.
Todėl Lietuvos žemdirbių ir verslo organizacijos, pluoštinių kanapių gamintojus ir perdirbėjus vienijančios asociacijos, agrarinių ir gyvybės mokslų institucijos pasirašė memorandumą dėl pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo ir įteikė dokumentą Seimui ir Vyriausybei.
Organizacijų atstovai siūlo Lietuvoje priimti teisinę aplinką gerinančius sprendimus, kurie leistų ir padėtų įgyvendinti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo potencialą – itin svarbų tvariai regionų plėtrai ir bioekonomikos verslo vystymui.
Plačios panaudojimo galimybės
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis pabrėžia, kad žemės ūkio sektoriaus pažanga yra itin svarbi regionams. Pasak S. Daniulio, šiandien Lietuvos ūkininkai yra pasaulinės rinkos dalyviai, todėl augintojams ir perdirbėjams reikia sudaryti sąlygas inovacijoms taikyti ir diegti.
„Ar kalbame apie sprendimus, skirtus klimato kaitai mažinti ir pokyčius, kuriuos pluoštinės kanapės nulemtų biokuro gamybos ir energetikos srityse, visur reikia žengti labai konkrečius žingsnius – atlikti teisinius pakeitimus, nustatyti aiškias taisykles, sukurti patrauklesnį teisinį reglamentavimą“, – dėsto ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas.
S. Daniulis atkreipia dėmesį, kad vien kanapių pluoštas atveria galimybes gaminti audinius, statybines medžiagas, žaliavą baldams ar celiuliozei, taip pat gali būti puikus plastiko pakaitalas, kai visas pažangus pasaulis atsigręžęs į ekologiją ir susirūpinęs aplinkosauga. „O kur dar sėklų, lapų ir žiedynų panaudojimo galimybės!”, – priduria ūkininkas. Pasak S. Daniulio ekologiškai kanapes auginančių ūkių produkcija turi paklausą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Dėl dabartinės tvarkos šiuo metu Lietuvoje dominuoja produktų iš kanapių pluošto gamyba, vystomas sėklų perdirbimas į aliejų, baltymus, miltus. Tuo metu kitose ES šalyse, JAV ir Kanadoje leidžiama perdirbti visą augalą ir iš jo gaminti kur kas aukštesnės pridėtinės vertės produktus, plėtoti mokslinius tyrimus.
Prarasti šimtus milijonų – lengviau negu pritraukti
Jeigu šalies valdžia nesugebės įstatymais nubrėžti aiškios takoskyros tarp daugybės tradicinių ir inovatyvių produktų gamyboje naudojamos pluoštinės kanapės ir psichotropinės kanapės, Lietuva gali prarasti 300 mln. eurų potencialių investicijų ir iki 850 mln. eurų potencialios pridėtinės vertės. Tokį nemalonų ateities scenarijų neseniai pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Pramonininkų atstovai siūlo pritarti įstatymo pataisoms ir įteisinti galimybę iš pluoštinės kanapės augalo gaminti didesnės pridėtinės vertės gaminius bei produktus, tarp jų – maistą ir maisto papildus, farmacijos produktus, kosmetiką, pašarus, veterinarijos produktus. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, siūloma įstatyme aiškiai numatyti viso augalo perdirbimo galimybę, įvesti aiškius ir įgyvendinamus reikalavimus gamybai ir kokybės kontrolei.
Pramonės ir žemės ūkio sektoriaus plėtra į valstybės biudžetą atneštų daugiau surinktų mokesčių, kurtų darbo vietas, augintų eksportą ir tarptautinį konkurencingumą, taip pat labai smarkiai paskatintų vietinių paslaugas teikiančių kompanijų augimą.
Kiek ilgai lauks investuotojai?
Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas P. Paršeliūnas teigia, kad 100 sektoriuje sukurtų naujų darbo vietų valstybei per metus atneštų 1–1,5 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčių. O vietos ir užsienio bendrovės kalba apie galimybes įdarbinti ne šimtą, o dešimtkart daugiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų. Verslas planuoja statyti modernius sandėlius, gamyklas, laboratorijas.
P. Paršeliūnas priduria, kad pritrauktos investicijos Lietuvoje duotų vadinamąjį multiplikatoriaus efektą – kiekvienas milijonas tiesioginių investicijų gamybos sektoriuje sukurtų 3 mln. eurų dėl iš vietos verslo perkamų paslaugų.
O kad verslas nusiteikęs investuoti ne vieną milijoną eurų, rodo pavyzdžiai. Investavusi 7 milijonus eurų Kėdainių laisvojoje ekonominėje bendrovė „Natūralus pluoštas“ atidarė pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo fabriką. Kanados bendrovė „Aurora Cannabis“ investavo 8 milijonus eurų – įsigijo Lietuvos pluoštinių kanapių augintoją ir perdirbėją – įmones „AgroPro“ ir „Borela“.
Agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu yra dar bent keturios užsienio kompanijos, kurios nori investuoti Lietuvoje. Tačiau dalis investuotojų turi planą B – Lenkiją. Anot P. Paršeliūno, būtų labai apmaudu, jeigu lenkai pasirodytų esą apsukresni ir lankstesni už lietuvius.
Užsakymo nr.: PT_81333596