Plastiko irimui įtakos neturi nei spalva, nei kvapas

Dažniausiai prekybos centruose sutinkamų plastiko rūšių yra labai daug, tačiau renkantis šiukšlių maišus parduotuvėje įsiminti reikėtų dvi – HDPE ir LDPE. Šios raidės žymi šiukšlių maišų storį. HDPE reiškia aukšto tankumo polietileną, iš kurio yra gaminami ploni šiukšlių maišai. LDPE, atvirkščiai, žymi žemo tankumo polietileną ir yra randami ant storų šiukšlių maišų įpakavimų.

„Jeigu maišelį dėsime į šiukšlių dėžę biure, vadinasi, jis bus pripildytas lengvomis šiukšlėmis, tarkime, popieriukais. Tokiu atveju reikėtų rinktis ploną HDPE tipo maišelį. Tačiau jeigu planuojame į šiukšlių maišą krauti sunkias, statybines šiukšles, tokio tipo maišelis netiks ir reikėtų rinktis storą“, – sako plastikinių pakuočių gamintojų UAB „Gerovė“ direktorė komercijai Živilė Ramoškienė.

Specialistė pažymi, kad įprastai pagaminto plastiko irimo procesui neturi įtakos maišelio sudėtyje esantys pridėtiniai dažai ar kvapai. Tiesa, tai priklauso nuo cheminės priedų sudėties. Pasak Ž. Ramoškienės, gamyboje pridėtinis maišelio aromatas naudojamas tam, kad pirkėjui būtų maloniau. Kai kuriose šalyse maišelio spalva palengvina rūšiavimo procesą – kiekviena spalva reprezentuoja tam tikrą šiukšlių rūšį.

Verta paminėti, kad priklausomai nuo maišelio rūšies ir storio, plastikui suirti reikia nuo 20 iki 1000 metų. O irimo laikas labiausiai priklauso nuo terpės, kurioje maišeliai yra. Šį procesą pagreitina saulės šviesa, šiluma ir lietus.

Šiukšlių maišai
Foto: Adobe Stock

Skirtingos šiukšlių maišelių rūšys

Didėjant sąmoningumui apie ekologiją, rinkoje pristatoma vis daugiau alternatyvų plastiko gaminiams. Parduotuvėse galima rasti cheminiu būdu iš alternatyvių žaliavų išgaunamų biologiškai (angl. Biodegradable) arba greitai suyrančių šiukšlių maišų. Tačiau šio tipo šiukšlių maišai turi trūkumų.
Europos Sąjungose atlikti tyrimai parodė, kad dėl nepakankamo ženklinimo vartotojams šiuos maišelius sunku atskirti ir išrūšiuoti.

Projekto „Precious Plastic Lithuania“ atstovė Lina Radvilaitė pritaria, kad biologiškai suyrantys šiukšlių maišai nėra geriausia alternatyva. „Svarbu įsiskaityti į jų sudėtį. Dauguma taip vadinamų suyrančių maišelių vis tiek yra pagaminti iš plastiko. Taip, jie suyra žymiai greičiau, kai kurie net per mėnesį. Bet jie suyra ne į ką kitą, o mikroplastiką. Tai, kad maišelis išnyko iš akių, nereiškia, kad jo žalos neliko“, – teigia ji.

Europos Sąjunga aktyviai skatina žiedinę ekonomiką, kuria siekiama plastiką gaminti taip, kad jį būtų galima panaudoti pakartotinai perdirbant. Biologiškai ir greitai suyrantys maišai – vienkartinio panaudojimo. Jie negali būti perdirbami, suirę maišeliai virsta į mikroplastiką, kuris nugula gamtoje.

Šiukšlių maišai
Foto: Shutterstock

Geriausias sprendimas – maišelių nenaudoti

Lina Radvilaitė pažymi, kad geriausia šiukšlių maišelių išvis atsisakyti arba vartoti kuo mažiau. Pasak jos, vidutinis lietuvis sukuria apie 440 kg buitinių atliekų per metus, todėl suvartojamas ir didelis kiekis šiukšlių maišų. „Žinoma, geriausia būtų visai nenaudoti maišelių ir tiesiog laikyti atliekas šiukšliadėžėje. Vienintelis nepatogumas – ją reikės dažniau plauti. Tačiau dauguma žmonių tai gali būti nepriimtina ir jie nori didesnio patogumo. Tuomet siūlyčiau rinktis kompostuojamus maišelius“, – sako ji.

Kompostuojami maišeliai (angl. compostable) yra draugiškesni aplinkai – dažniausiai gaminamų iš kukurūzų krakmolo ar kitų augalinių medžiagų. Nors šių maišelių taip pat negalima perdirbti, tačiau irdami jie nepalieka plastiko atplaišų, kadangi sudėtyje jo nėra. „Svarbu paminėti, kad net ir šie maišeliai suyra ne taip lengvai. Jiems efektyviai suirti reikalinga atitinkama aplinka, terpė, temperatūra“, – sako Lina Radvilaitė.

Atliekų kibiras
Foto: Adobe Stock

Popieriniai maišeliai – ne išeitis

Gera alternatyva plastikiniams maišeliams dažnai laikomi popieriniai, tačiau specialistai su tuo nesutinka.

„Popierius kaip medžiaga yra sunkesnis, užima daugiau vietos. Tad, palyginus su plastiku, sukuria didesnį atliekų masę. Todėl tiek popieriaus maišelių gaminimas, tiek perdirbimas reikalauja daugiau resursų“, – problemą aiškina L. Radvilaitė.

Živilė Ramoškienė įvardija dar vieną problemą popierinių maišelių perdirbimui. Jos teigimu, popieriniai maišeliai dažnai būna padengti laku, maišyti su kitomis medžiagos, kurias prieš perdirbimą būtina atskirti.

Tačiau žmonės ne visada atkreipia dėmesį, į ką meta šiukšles – vietoj tam skirtų maišų renkasi tokį, kokį turi namuose. Pavyzdžiui, panaudotus prekybos centrų plastikinius pirkinių maišus. Specialistės Ž. Ramoškienės teigimu, šių maišelių sudėtis yra tokia pati kaip ir plonų šiukšlių maišų. „Skirtumas tas, kad dažniausiai šiukšlių maišeliai yra gaminami iš antrinių žaliavų. Tuo tarpu, Lietuvos prekybos centrai pirkinių maišų gamybai šių žaliavų nenaudoja“, – sako ji.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras įgyvendina projektą „Atliekų kultūra“ ir šviesdamas visuomenę siekia inicijuoti teigiamus pokyčius atliekų tvarkymo srityje.