Neišvengia plagijavimo

Vilniaus Dizaino katedros dėstytojas, produkto/gaminio dizaineris Deividas Juozulynas sako, kad intelektinės nuosavybės apsauga jo ir kolegų darbe yra labai dažnai naudojama praktika, skirta produkto unikalumui išsaugoti.

„Apsaugotas produktas ar jo dizainas suteikia saugumo jausmą. Niekam ne paslaptis, kad šiais laikais kopijavimas ir plagijavimas yra dažnai sutinkamas įvairiose srityse, o pramoninis dizainas – ne išimtis. Pasirūpinti savo produktų apsauga galima valstybiniu, Europos Sąjungos (ES) ir pasauliniu mastu – priklausomai nuo to, kokioje rinkoje pagamintu produktu bus prekiaujama.

Ši apsauga suteikia galimybę labai aiškiai apginti savo autorines teises, nes kitu atveju labai sunku įrodyti, kad būtent toks gaminys yra tavo darbo vaisius. Pagrindinis pliusas – galimybė apsaugoti išskirtines produkto savybes, kuriomis pasižymi tik tavo kūrinys“, – pasakoja vyras.

Visgi, pasak D. Juozulyno, plagijavimo išvengti yra labai sunku, o ir su juo Lietuvos pramoninio dizaino kūrėjai susiduria labai dažnai.

Deividas Juozulynas

„Kaip mes sakome, kad „apsaugoti idėjos neįmanoma“. Tiesiogiai galima saugoti tik jau fizinį daiktą, išraišką ar formą. Turėjome atvejį, kai su kolega Denisu Orlenoku savo klientui sukūrėme savitarnos kasas. Po kiek laiko tie patys klientai, dalyvaudami vienoje tarptautinėje parodoje, pamatė labai panašų gaminį. Tai nebuvo akivaizdi kopija, tačiau pasisavinta idėja ir pritaikyta savam kūriniui. Kiek žinau, dėl šio atvejo teisinių procesų nebuvo imtasi, tačiau jei tai būtų akivaizdus dublikatas – tada galima būtų imtis ir tokių veiksmų“, – sako dizaineris.

Darbai, verti apsaugos

Tarptautinį pripažinimą įvairiuose konkursuose, tokiuose kaip „iF product design award 2014“ ir „A‘ Design Award & Competition“ gavusio „The Vinci“ įrenginio, skirto inžinieriams, dizaino kūrėjas D. Orlenokas sako, kad sprendžiant apsaugos klausimą, reikėtų apskaičiuoti produkto gyvavimo ciklą ir regioną.

„Mūsų atveju, tai buvo ilgalaikis projektas. Gaminio dizainas buvo registruotas ES mastu, tačiau po kiek laiko pamatėme panašiai sukurtus produktus Kinijoje. Kaip dažniausiai sako teisininkai, reikia labai pagalvoti, ar apsimoka griebtis apsaugos siekiant išvengti analogų pas konkurentus. Visgi, jei taip atsitinka ir yra apsauga, tada, grubiai tariant, galima siekti finansinės grąžos“, – aiškina vyras.

Kaip pasakoja „The Vinci“ dizaino sumanytojas ir įgyvendintojas, įrenginys skirtas palengvinti inžinierių darbą, leidžiant jiems nesinešioti begalės skirtingų antgalių ir kabelių, o turėti tik vieną keitiklį su jo priedais. Būtent įrenginio patogus dizainas lėmė jo sėkmę ir įvertinimą.

„TheVinci“

„Tokį dizainą pasirinkome dėl Leonardo da Vincio paveikslo „Vitruvijaus Žmogus“, kuris simbolizuoja tobulą harmoniją žmoguje ir gamtoje. Šiame įrenginyje visi elementai išdėstyti taip, kad jie sudarytų ne tik ergonomišką prietaiso formą, bet ir pats įrenginys būtų patogus naudoti kiekvieną dieną“, – sako D. Orlenokas, kuris kartu su D. Juozulynu integruotus technologinius ir programinius sprendimus siūlančiai įmonei „StrongPoint“ yra sukūrę ne vieno produkto dizainą, laimėjusį pasaulinių apdovanojimų.

Pats D. Juozulynas šiuo metu biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkų sukurtai technologijai kuria prietaiso dizainą.

„Prietaisas gali sinchroniškai registruoti fotopletizmogramas ir biomechaninius (fizinio aktyvumo) signalus, kad galėtų stebėti poinsultinę paciento būklę, siekiant išvengti komplikacijų. Prietaisas dėvimas ant riešo, o jo pagalba nustačius prieširdžių virpėjimus ir paskyrus kraują skystinančių vaistų, tromboembolinio insulto ir kitų embolinių įvykių rizika sumažėja dviem trečdaliais“, – pasakoja pramoninio dizaino kūrėjas.

Ar visada verta apsaugoti?

D. Juozulynas sako, kad produkto apsauga priklauso nuo strateginio įmonės ar kūrėjo požiūrio į gaminį.

„Jei yra rimtai ruošiamasi produktą „paleisti“ į rinką, tikimasi tapti lyderiais, nes bet kokiu atveju, konkurentai į tai tikrai atkreips dėmesį, tada tikrai reikėtų jį apsaugoti, nes originalas visada yra vertingesnis už jau vėlesnius gaminius. Tačiau jei tai paprastas, nesudėtingas projektas, kurio analogų rinkoje yra ne vienas, išleisti pinigus apsaugai nėra gera mintis. O jei panašus produktas kažkada jau buvo apsaugotas, veikiausiai, to padaryti jau nebepavyks“, – teigia vyras.

Denisas Orlenokas

Jam pritaria ir D. Orlenokas, kuris mano, kad kūrėjai, kalbant apie intelektinės nuosavybės svarbą, yra susiskirstę į dvi stovyklas.

„Vieni atiduoda viską nemokamai, o vėliau jų idėjas „pasigauna“ konkurentai ir iš to uždirba pinigus, o kiti tiesiog per daug slepiasi. Visiškai apsaugoti savo kūrinį yra labai sunku, tačiau nebūtina užsidaryti kažkur rūsyje ir niekam nieko neatskleisti. Mano manymu, teisingas pasirinkimas yra kažkur per vidurį. Nereikia bijoti atskleisti savo darbų, tačiau taip pat neverta per laisvai jais girtis, todėl geriausias sprendimas – intelektinės nuosavybės apsauga. Geriau pradėti po truputį – pirmiausia valstybiniu lygiu, vėliau Europos, o galiausiai gal net ir pasauliniu mastu“, – sako dizaineris.

D. Juozulyno teigimu, Vilniaus dailės akademijos studentai generuoja puikias idėjas, bet kartais jiems pritrūksta drąsos joms realizuoti. Tad jis ragina nebijoti ir drąsiai siekti savo svajonių.

„Matome puikių idėjų koncepciniame lygmenyje, tačiau dėl baimės, laiko stokos ar kitų priežasčių jos „lieka stalčiuose“. Šiais metais dailės akademijos Dizaino inovacijų centre vyksta jaunųjų dizainerių konkursas, į kurį registruotis galima iki birželio 3 d., o apdovanojimai numatomi „Kultūros nakties“ metu (06.14.). Geriausiųjų darbus bus galima išvysti parodų salėje „Titanikas“. Tai puiki proga pristatyti savo kūrinius bei susilaukti sėkmės“, – tikina pramoninio dizaino kūrėjas.

Straipsnį inicijuoja Valstybinis patentų biuras įgyvendindamas bendradarbiavimo su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba sutartį.

Užsakymo nr.: PT_81290113