Teorinėje konferencijos dalyje buvo kalbama apie šiuolaikines augalininkystės technologijas. Renginyje pristatytos naujos sėjos bei minimalaus žemės dirbimo technologijos, mes savo pranešime akcentavome biologinių preparatų svarbą. Žemės dirbimo ir sėjos technika – tik priemonės darbui atlikti, svarbu, kad būtų ką dirbti, dėl to svarbiausia išlaikyti gyvybingą dirvožemį, kuriame augalai galėtų realizuoti savo potencialą. Po teorinės renginio dalies susirinkusieji patraukė į laukus, kuriuose realizuojamos naujausios augalininkystės technologijos.
Ūkininkas sakė, kad ūkyje naudojamos technologijos, pagrįstos moksliškumu ir naujomis technologijomis. Kai svečiai paklausė, kodėl kaimyninių ūkių pasėliai gana skurdžiai atrodo, lyginant su šio ūkio? Ūkininkas atsakė, kad dar yra žemdirbių, galvojančių ir įsivaizduojančių savo verslą kitaip. Visi matome, kad menksta ne tik auginamos produkcijos kokybė, bet tam pačiam derlingumui suformuoti tenka daugiau sąnaudų, tai nepriimtina. Prieš 6 metus teko persiorientuoti, Bioenergy LT specialistai išmokė suprasti žmogaus ir gamtos ryšius ir pradėti jais vadovautis. Per tuos metus pasisekė ženkliai sumažinti didžiausios grėsmę gamtai ir žmonėms keliančių cheminių trąšų bei augalų apsaugos priemonių normas. Ūkininkas susirinkusiems dėstė savo technologiją: „apžiūrime žieminius miežius, kas pirmiausiai krenta į akis? Taip, jie baigia žydėti ir nesimato ligų požymių“. Kiek kartų naudoti fungicidai? – paklausė svečiai iš Airijos ir Lietuvos.
„Nei karto, trys purškimai su Bactoforce, MaxProlin ir Penergetic“ – atsakė ūkininkas. Trys purškimai su Bactoforce kainavo kaip vienas purškimas fungicidu. Šiemet ūkininkas jau neeksperimentavo ir visiškai biologizavo miežių auginimo technologiją. Pernai buvo atliktas eksperimentas: didesnė lauko dalis biologizuota, o likusi auginta įprastai. Chemizuotoje lauko dalyje derlingumas buvo 830 kg/ha mažesnis, lyginant su biologine technologija (priminsime, kad miežių derlingumas viršijo 8 t/ha). Derlingumas dar nesvarbiausia, jei viską atliktum vienodai, tai gal skirtumo ir nepastebėtum, galvotum, kad taip turi būti, – sakė ūkininkas. Ši technologija su biologiniais preparatais labai sudomino svečius iš Airijos, nes plinta augalų ligos atsparios fungicidams, o fungicidų kaina verslą daro ekonomiškai neefektyviu.
Prieš 6 metus pradėta technologija įgavo pagreitį, buvo nelengva perprasti Bioenergy LT filosofiją, jų atstovai aiškino, kad dirvožemis – gyvas organizmas, susidedantis iš atskirų organų, kurie turi veikti kaip puikiai suderintas mechanizmas, – sakė ūkininkas. Pabandyti preparatus vienerius metus nepakanka, reikalinga tam tikra seka, dirvožemis turi aktyvuotis ir išsivalyti nuo teršalų. Ūkininko veikla labai atsakinga, nes visas dirvožemis yra gyvas, sutrikdžius vieną sistemą, sutrinka viso organizmo veikla.
Ūkininkas sakė, kad turėjo praeiti 3 metai, kad suprastų, ką daro, pasirodo neteisingos technologijos buvo taip giliai įsišaknijusios. Kiti bijo pradėti, nes galvoja, kad viskas labai sudėtinga, o iš tikrųjų, labai paprasta. Augalai auga dirvožemyje ir nuolat „bendrauja“ su biotos bendruomene, kurioje yra grybų nuo patogeninių iki simbiotinių. Panaudojus kelis metus biologinius preparatus Azofix, Fosfix atsirado komunikacija tarp augalų ir dirvožemio, pradėjo formuotis specializuoti santykiai, pastebimai pagerėjo dirvožemio struktūra, matomai, turėjo įtakos padidėjęs šaknų išskyrų vaidmuo.
Ūkininkas teigė, kad po kelių metų pastebėjo ryškų šaknų biomasės padidėjimą. Pradėjus naudoti Bactoforce antrais metais ryškiai sumažėjo ligų sukėlėjų. Paaiškinti galima tuo, kad padidėjo augaluose signalinių junginių, skatinančių dirvožemio grybelių populiacijos augimą, taip augalas sukuria mechanizmą, per kurį gali reguliuoti dirvožemio grybelių sudėtį. Ūkininkas pajuokavo, – „matote kaip sudėtinga, dėl to daugelis ir nueina paprastesniu, nors ir daug brangesniu keliu, tačiau viskas daug paprasčiau, šie ryšiai tarp augalų ir dirvožemio egzistuoja milijonus metų, tik dabar mums atrodo, kad čia viskas nauja ir nesuprantama“.
Žieminių kviečių lauke, kai svečiai kiek nurimo, ūkininkas aiškino, kad pradėjus dirbti su Bioenergy LT teko perprasti žemės ūkio praktikos teigiamo poveikio dirvožemiui, augalų produktyvumui ir mikroorganizmų sąstato pokyčiams aspektus. „Norint sėkmingai dirbti, negali galvoti pasiseks ar ne, turi valdyti situaciją ir priimti optimalius sprendimus. Žinant, kad dirvožemio dirbimas gerina dirvožemio būklę, sudaro palankesnes sąlygas daugelio dirvožemio mikroorganizmų veiklai, nes galima reguliuoti oro patekimą į dirvožemį, dėl to prieš 6 metus teko atsisakyti intensyvaus žemės dirbimo. Dabar matote patys, kviečiai išplaukėję, sveiki, gyvybingi, fungicidai nenaudoti, kritulių nebuvo 67 dienas, bet dirvožemis drėgmės „nepaleido“.
Dirvos dirbimo optimizavimas palankiai paveikė svarbiausias mikroorganizmų grupes dalyvaujančias dirvožemio organinių medžiagų transformavime, mineralizacijos procese, tačiau išryškėjo neigiamas veiksnys susijęs su biologiniu dirvožemio derlumu – azoto fiksavimas. Čia daugelis ir padaro klaidą, pakeičia žemės dirbimo sistemą ir pastebi neigiamus pokyčius, tada nesiima kitų veiksmų, o grįžta prie seno.
Supaprastinus žemės dirbimą, kad išvengti klaidų Bioenergy LT specialistai rekomendavo naudoti Azofix ir Penergetic, apipurškus augalines liekanas, situacija keitėsi labai sparčiai, bandėme ir Ruinex, bet dėl vyraujančių tuo metu labai karštų ir sausų orų, labiau pasiteisino Azofix su Penergetic. Papildomas purškimas mikrobiologiniais preparatais buvo reikalingas ir dėl to, kad šiuolaikinėmis sąlygomis sunku laikytis sėjomainos. Padidinus mikroorganizmų populiaciją šaknų rizosferoje pagerėjo organinių medžiagų transformacija ir ženkliai sumažėjo patogenų, patys matote,“ - sakė ūkininkas.
Dažniausiai kalbėdami apie dirvožemio struktūrą specialistai akcentuoja jį kaip trupinių agregatą susidedantį iš mineralinių dalelių ir pamirštama, kad tuose agregatuose yra mikroorganizmų. Dirvožemio agregatų stabilumas turi būti siejamas su dirvožemio derlingumu. Tinkamai suformuoti dirvožemiai skatina šaknų formavimąsi ir augimą bei palaiko aktyvią mikroorganizmų populiaciją. Tuo galėjo svečiai įsitikinti kukurūzų lauke.
Kukurūzus ūkininkas pasėjo prieš dvi savaites, o jie jau išdygę ir su labai stipriomis šaknimis. Gretimame lauke kukurūzai pasėti prieš 60 dienų ir teturi tris lapus bei silpnas šaknis. Netinkamai suformuotame dirvožemyje sparčiau vyksta erozija bei degradacija. Toks dirvožemis sudrėkęs tampa anaerobiniu ir slopina mikroorganizmus, tai labai puikiai atsispindi vienas šalia kito esančiuose laukuose.
Ūkininkai iš Lietuvos apsilankę šiame ūkyje taip pat pakeičia požiūrį į savo verslą bei supančią aplinką. Ne vienas pradeda galvoti, kad gal skubu, gal pasiduodu įmonių spaudimui naudoti daugiau tik simptomus slopinančių priemonių, o keisti kažką iš esmės nelieka laiko.
Užsakymo nr.: PT_81231357