Neapsikentė per aktyvaus administratoriaus

Bendrijos pirmininkas Deividas juokdamasis pasakojo, kad jų keturbučio namo buvusio administratoriaus neveiklumu kaltinti negali – priešingai, įmonė buvo net pernelyg aktyvi. Deivido namo buvęs administratorius paskelbė, kad būtina atlikti stogo remontą ir nė girdėti nenorėjo apie gyventojų nepritarimą šiam sprendimui.

„Administratorius iškabino skelbimus, kad stogas yra kritinės (avarinės) būklės ir jis privalo būti remontuojamas. Panašu, kad šiems darbams atlikti nebuvo paskelbtas normalus konkursas – jį iškart laimėjo kažkokia neaiški bendrovė. Kitaip tariant, administratorius prieš gyventojų valią beveik pradėjo remontuoti stogą. Negana to – už 29 tūkst. eurų namui, kuriame yra 4 butai“, – šiandien šypsodamasis prisimena Deividas.

Vyras iškvietė nepriklausomą vertintoją, kurio išvada buvo – „stogas yra normalios būklės, su tokiu stogu galima gyventi“.

„Prašėme administratoriaus, kad jis pamažu pradėtų rinkti lėšas kas mėnesį būsimam stogo remontui. Administratorius su tuo sutikti nenorėjo. Pradėjau tikrinti dokumentus ir supratau, kad konkursai darbams atlikti vyksta neskaidriai esame nuolat „maustomi“. Iki tų įvykių gyvenau šiame name vos vienerius metus“,– sako dabar bendrijos pirmininko pareigas prisiėmęs Deividas.

„Dabar mokame tokiomis kainomis, kaip darytume sau“

Jo teigimu, įkūrę bendriją gyventojai einamuosius darbus neretai susitvarko savo jėgomis, namo priežiūra tekainuoja centus. Pats Deividas atsisakė jam priklausančio bendrijos pirmininko atlyginimo.

„Kas turi kokią lentą, kas turi cemento – pasitvarkom, pasiremontuojam. Išbetonavom, pavyzdžiui, laiptus į palėpę. Mes neturime centrinės šildymo sistemos, kiekvienas butas turi savo įėjimą, taigi laiptinių priežiūra taip pat atkrenta. Mums būsto priežiūra kainuoja tiek, kiek sutariame kaupti būsimiems remonto darbams“, – sako pašnekovas.

Tuo metu buvęs administratorius buvo paskaičiavęs, jog su stogo remonto išlaidomis kiekvienam gyventojui būtų tekę mokėti po 300 eurų per mėnesį dvejus metus iš eilės. Be stogo remonto kaštų, administravimas kainuodavo apie 50-60 eurų per mėnesį.

„Dabar mokame už tai, ką reikia, ir tokiomis kainomis, kaip tu pats sau darytum. Anksčiau kiekvienam smulkiausiam darbui būdavo skelbiamas konkursas ir jį laimėdavo kažkokios įmonės – turbūt „savos“. Dabar vienos lentos prikalimas kainuoja ne 60 eurų, o du. Nes vieną eurą kainuoja lenta ir dar vieną eurą – vinys,“ – sako Deividas. Jis priduria, kad iki įsikraustymo į šį būstą jis nesiskundė ankstesnių daugiabučių administratoriais, jų paslaugomis buvo patenkintas.

Pirmininku tapęs vyras sako, kad nebūtų prisiėmęs šios atsakomybės, jei nebūtų grėsę 300-400 eurų mokesčiai ir „dar neprognozuojami siurprizai ateityje“.

Sąskaitos – už „atliktus darbus“

Dar vienas pašnekovas, Linas, tapo bendrijos kūrimo iniciatoriumi, tačiau pirmininko pareigas perleido pirmininkės veikla užsiimančiai moteriai. Problemos Lino name prasidėjo tuomet, kai vienas asmuo įsigijo patalpas rūsyje komercinei veiklai. Verslininko veikla rūsyje pradėjo ardyti namo konstrukcijas, atsirado skilimų. Gyventojai pastebėjo, kad administratorius pataikauja šio verslininko interesams, nes netvarko atsiradusių pažeidimų.

„Jei viskas būtų buvę tvarkinga, būtume nekūrę bendrijos. Net mūsų administratoriaus vadybininkė neapsikentė ir išėjo iš darbo. Žmonės, kurie turėjo rūpintis mūsų namu, nuolat keitėsi, visi buvo „pavaduojantys“. Name vyravo visiška netvarka. Kai prašydavome atsiųsti sąskaitas už atliktus darbus, sumos būdavo didžiulės, o sąskaitų turinys – pajuoka. „Atlikti darbai“ – ir viskas. Kokie dar darbai? Juk mes finansiškai raštingi, patys turime savo verslus. Mes galvojome apie bendriją, bet iš mūsų visi buvo užsiėmę. Laimei, suradome kelis kandidatus būti pirmininkais, kurie gali administruoti keletą namų, o iš mūsų namo išrinkta gyventojų valdyba“, – pasakojo Linas. Jis baisėjosi situacija, kai po namą vaikščiodavo vis kiti žmonės, o gyventojai net negalėjo sužinoti, kokia iš tiesų situacija yra verslininko valdomose patalpose jų rūsyje.

Pašnekovas pripažįsta, kad būnant bendrijoje išaugo išlaidos būsto administravimui, tačiau sumažėjo mokesčiai už įvairius remonto darbus. Anksčiau, pasak Lino, reikėdavo „mokėti 500 eurų už 9 lempučių pakeitimą“.

Veiklūs gyventojai guja lauk administratorių neveiklumo problemą

Konsultacijų daugiabučių namų savininkams steigiant ir įsteigus bendrijas projekto vadovė Gintarė Janiškienė teigė, jog Vilniaus savivaldybės parama daugiabučių namų bendrijų steigimui – geras ir reikalingas sprendimas. Ši parama pradėta Vilniuje, tačiau į pašnekovę kreipiasi žmonės ir iš kitų miestų, prašo pagalbos, netgi prisipažįsta pavydintys vilniečiams dėl šioje srityje sukurtų sąlygų.

„Namai yra labai skirtingi, jų savininkų poreikiai, aktyvumas – irgi skirtingi . Steigti bendriją žmonės nusprendžia, kai jiems nepakanka informacijos, kai jie mato akivaizdžiai užkeltas darbų kainas, kai nori patys priimti sprendimus ir kontroliuoti jų vykdymą, kai nebepasitiki paskirtuoju administratoriumi. Kai kuriais atvejais bendrija turi išskirtinių privalumų – pavyzdžiui, gali gauti paramą, gali iš savivaldybės išsinuomoti žemę prie namo ir įsirengti automobilių aikštelę ir kitų. Bendriją įsteigti nėra labai paprasta – svarbu laikytis procedūrų, teisingai paruošti steigimo dokumentus, kuriuos turi patvirtinti notaras, todėl savivaldybės pagalba steigiantiems bendrijas – tikrai labai reikalinga“, – sako G.Janiškienė.

Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas teigia, jog norima priminti ir kuo plačiau gyventojams paskleisti žinutę, kad ne tik butas daugiabučiame name, bet ir namas, jo aplinka taip pat priklauso jiems – to namo savininkams.

Valdas Benkunskas

„Bendrija yra tokia teisinė forma, kuri leidžia kaimynams geriausiai valdyti bendrą nuosavybę, priimti sprendimus dėl to, kas prižiūrės jų liftus, kas plaus laiptines, kas pjaus žolę. Iš tiesų daug gyventojų ateina į savivaldybę skųstis dėl savo administratorių veiklos. Atsakome: „Galbūt tą energiją, kurią skiriate skundams rašyti, nukreipkite pasitarimui su kaimynais ir įkurkite bendriją. Bendrijos laisvai gali pasirinkti visus paslaugų tiekėjus“, – sako pašnekovas.

Savivaldybė ne tik ragina gyventojus paimti namų valdymą į savo rankas, tačiau ir remia bendrijų įsteigimą: padengia konsultacijų, notaro, „Registrų centro“ išlaidas (iš viso apie 200-300 eurų), vėliau organizuoja konsultacijas ir mokymus bendrijų pirmininkams ir bendrijų finansų apskaitos tvarkymo specialistams.

„Jau daugiau nei 100 namų pasinaudojo šia parama ir teise. Įsikūrė apie 80 naujų bendrijų“, – sako V.Benkunskas.

Jeigu kam neramu, kokia atsakomybė krenta ant bendrijos pirmininko pečių, jis rekomenduoja peržiūrėti Bendrijų įstatymą – ten numatyta, kas už ką atsakingas, kaip bendrija yra įsteigiama ir kaip galima pakeisti pirmininką. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas pastebi, jog bendrijos iš tiesų sutaupo lėšų pasirinkdamos paslaugų tiekėjus tiesiogiai.

„Turime susiformavusį stereotipą, kad „mano nuosavybė – tai, kas pas mane už mano buto durų“. Tačiau juk iš tiesų laiptinės, visas namas taip pat yra gyventojų dalinė nuosavybė ir visi nori gyventi švarioje, kvepiančioje laiptinėje, važinėtis saugiu liftu ir eiti per gražų nušienautą kiemą. Tai tikrai galima padaryti, jei būsite atsakingi už savo turtą. Bendrijos – tam tikra bendruomenės dalis, o bendruomenių aktyvumą savivaldybė visuomet skatina“, – sako V.Benkunskas.

Vilniaus mieste yra daugiau nei 8000 daugiabučių. Statybų rinkai esant pakilimo taške, jų nuolat daugėja. V.Benkunsko nuomone, aktyvūs gyventojai, atsisveikinantys su neveikliais administratoriais, skatina ir būstus administruojančias įmones pasitempti, tinkamai vykdyti savo pareigas.

„Bendrijų kūrimo procesas, manau, visiems išeis į naudą“, – pokalbį užbaigia Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.

Užsakymo nr.: PT_81176893