Susitikimo metu aptarta jau kelerius metus tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu didžiulio dėmesio sulaukianti tema apie elektromobilius, tramvajus ir kitas aplinkai draugiškas viešojo transporto priemones. Kalbėta ir apie nemotorizuotų transporto priemonių populiarinimą bei viešojo transpoto skiriamą dėmesį neįgaliųjų judėjimo klausimams.
Primenama, kad 2018 m. gruodžio 19 d. miesto savivaldybės Taryba patvirtino Vilniaus miesto darnaus judumo planą . Panašius planus jau yra pasirengę arba baigia rengti dar apie 20 šalies miestų, tarp jų – ir didieji miestai, ir mažesnieji, kuriuose gyvena ne mažiau kaip 20 tūkstančių gyventojų.
Vienas renginio pranešėjų, LR Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyr. specialistas Jonas Damidavičius, pristatė bendrą darnaus judumo planų rengimo procesą ir įgytą patirtį bei rengimo metu išmoktas pamokas. SĮ „Vilniaus planas“ Susisiekimo sistemų analitikas Marius Berulis papasakojo apie Vilniaus darnaus judumo plano sprendinių įgyvendinimo skirtumą, lyginant juos su įprastinės plėtros sprendiniais bei pasidalino, kokie finansiniai resursai reikalingi siekiant įgyvendinti šiuos sprendinius.
Renginio diskusiją „Kaip integruoti judumo priemonių finansavimo klausimą į rengiamų darnaus judumo miestuose planų metodiką?“ moderavusi dr. Kristina Gaučė trumpai pristatė šiuo metu Europos Komisijos užsakymu ruošiamas rekomendacijas (2.0 versiją) dėl darnaus judumo planų rengimo. Anot ekspertės, problematiškiausia tokių planų rengimo dalis, jog dažnai priemonės juose nėra prioritetizuojamos, nėra susiejamos su realiomis miestų galimybėmis jas įgyvendinti, taip pat nėra prognozuojamas priemonių veiksmingumas, kartais net nėra vykdoma įgyvendintų priemonių efekto stebėsena. Taip pat kompleksiniam įgyvendinimui neretai trukdo tai, jog realizuojamos tik pavienės priemonės, o ne ilgalaikiai sprendimai teritorijai ar sistemai. K. Gaučė patarė atkreipti dėmėsį į šiuos iššūkius, įgyvendinant Vilniaus darnaus judumo planą.
Skatins judėti darniai ir išlipus iš automobilio sėsti į viešąjį transportą
„Vilniuje trūksta efektyvesnio asmeninio transporto valdymo“, – kaip vieną iš didžiausių miesto iššūkių įvardino p. Marius Berulis. „Paklausa ir pasiūla kol kas nėra pakankamai reguliuojama, tad tam pasikeitus galėtume pamatyti geresnių rezultatų. Vienas to pavyzdžių: Vilniuje vairuotojai kviečiami persėsti į viešąjį transportą, tačiau kartu leidžiama gana nebrangiai ir patogiai parkuotis miesto centre. Jei sumažintume stovėjimo vietų skaičių, dalis žmonių būtų paskatinti naudotis viešuoju transportu.“
M. Berulis teigia, kad prie viešojo transporto populiarinimo prisidės ir tokios priemonės, kaip A juostų plėtra bei šviesoforinis prioritetas, užtikrinsiantis, jog autobusų ar troleibusų keleiviai kelionės tikslą pasieks greičiau nei prie šviesoforų laukiantys automobiliai.
Viena iš problemų, kurias įvardijo didžioji dalis diskusijos dalyvių yra vadinamasis pirmas/paskutinis kilometras. Neretai iki kelionės starto, persėdimo ar galutinio tikslo tenka paeiti papildomą atstumą, taip sugaištant papildomo laiko. Bandydami spręsti šį uždavinį, dauguma miestų pradeda diegti multimodalias sistemas, į kurias kartu su viešuoju transportu integruojamos ir nemotorizuotos transporto priemonės (dviračiai, paspirtukai), leidžiančios pirmą/paskutinį kilometrą įveikti greičiau ir patogiau. Tokie sprendimai planuojami ir Vilniuje.
Pagyros už pažangą darnaus judumo planuose
Mobilumo platformos „Trafi“ produkto vadovas Justas Petronis pristatė planus kartu su Berlyno transporto agentūra BVG paleisti oficialų Berlyno miesto servisą, kuriame žmonės galės naudotis visu mieste esančiu transportu vienoje vietoje. Tai, anot J. Petronio, yra pavyzdys, kaip transportas privalo būti organizuojamas į vieningą, vientisą sistemą. „Transportas, nesvarbu ar autonominis, ar elektrinis, o gal net ir dujinis, pirmiausia turi žinoti, kur judėti realiu laiku taip, kad visi keliautų efektyviausiu įmanomu būdu, nesvarbu, kur ir kada žmonės keliautų.
J. Petronio vertinimu, ateitis priklauso elektriniams, autonominiams autobusams, kurie judės nefiksuotais maršrutais, o „Trafi“ tikslas – įgalinti miestus „atrakinti“ transportą visiems miesto gyventojams taip, kad nebereikėtų privačių automobilių.
Anot projekto techninio konsultanto iš Graikijos Manos Vougioukas, projekto partnerių kontekste Lietuva pirmauja, integruodama transporto planavimą ir išmaniąsias technologijas.
„Tai, kaip jūsų šalis taiko darnaus judumo planus, paliko mums didelį įspūdį. Šioje srityje Lietuva atrodo pažangesnė už Graikiją – tai, ką mes darome dabar, jūs pradėjote dar 2015-aisiais“, – teigė jis.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovas Juozas Vaišnoras papasakojo apie rekordinį Vilniuje vykstantį viešojo transporto atnaujinimą ir ateities viziją. „Vilniuje nuo 2017 m. rudens iki šių metų žiemos į gatves išvažiavimo beveik 300 naujų autobusų ir troleibusų. Didžioji dalis naujų transporto priemonių yra autobusai ir visi jie turi naujausios technologijos „Euro 6“ emisijos standarto variklius, kurie atitinka griežtus aplinkosaugos reikalavimus, todėl kur kas mažiau teršia aplinką. Planuojama, jog Vilniuje jau šiais metais važiuos pirmieji elektriniai autobusai, taip pat – nemaža partija hibridinių. Daugėjant pažangių transporto priemonių, taršos rodikliai tikrai gerėja, o taip išlaikoma švaraus miesto vizija“, – pasakoja Juozas Vaišnoras.
Iki 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys dar 135 naujomis transporto priemonėmis – šių metų rudenį į Vilniaus gatves išriedės pirmieji Senamiestyje kursuosiantys 5 elektrobusai, vėliau ir 70 hibridinių (20 vnt. triašių ir 50 vnt. dviašių), 50 triašių suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų bei 10 mažos talpos autobusų.
Darnaus judumo planui Vilniaus regione įgyvendinti yra skirta 8.5 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Jau nutarta, kad dalis šių lėšų bus panaudota kilpinio eismo reguliavimui, padėsiančiam sumažinti automobilių eismą centre, A juostų plėtrai bei dviračių saugojimo vietoms daugiabučių kiemuose.
Šis pranešimas parengtas gavus Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio pranešimo turinį atsako projekto partneris. Ši informacija neturi būti laikoma Europos Sąjungos oficialia nuomone.
Užsakymo nr.: PT_81160665