Atsakydamas į kritiką dėl neveiklumo Astravo AE klausimu, Premjeras Saulius Skvernelis eilinį kartą dėl visko apkaltino Andriaus Kubiliaus Vyriausybę. Tuo tarpu konservatoriai teigia, jog abi vėliau vadovavusios Vyriausybės praktiškai nepadarė nieko, kad sustabdytų nesaugios elektrinės statybas. Apie tai, kaip Astravo AE statyboms priešinosi konservatoriai ir ką šiuo klausimu galima būtų nuveikti šiandien, klausiame TS-LKD kandidatų į Europos Parlamentą, buvusios Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus ir buvusio Užsienio reikalų ministro (URM) Audroniaus Ažubalio.

Jau praėjo beveik septyni metai kaip nebesate valdžioje, tačiau jūsų darbai aptarinėjami iki šiandien. Ką iš tiesų darė konservatoriai, kad nebūtų Astravo AE?

Andrius Kubilius: Pirma, mes norėjome pastatyti Visagino AE tam, kad nebūtų tikslo baltarusiams pradėti statyti Astravo AE. Neslėpkime, Astravo AE yra geopolitinis Maskvos projektas, skirtas išlaikyti mūsų priklausomybę nuo „Rosatomo”, nuo BRELL tinklo ir t.t. Kitaip tariant, neleisti išsiveržti iš sovietinės erdvės.

Antra, jau nuo 2010 m. pabaigos URM vadovaujama Audroniaus Ažubalio, ėmėsi energingai rašyti skundus pagal tarptautinę teisę į visas įmanomas tarptautines organizacijas, įskaitant Espoo konvenciją. Tai buvo vieninteliai skundai per visą laikotarpį nuo 2010 m. iki pat dabar, kuriuos Lietuvos Vyriausybė yra pateikusi prieš Astravo AE. Espoo konvencijos valstybės narės patvirtino, kad Astravo AE statyboms parinkta vieta yra nesaugi.

Per visą tą laiką nei Algirdo Butkevičiaus, nei Sauliaus Skvernelio Vyriausybės nesiėmė jokių papildomų veiksmų, išskyrus vadinamąjį Skvernelio „planą-chuliganą“. Galima tik spėlioti, kodėl reikėjo tokio kvailo žingsnio.

Andrius Kubilius

Reikia prisiminti, jog leidimą statyti Astravo AE Lukašenka pasirašė 2013 m., jau vadovaujant A.Butkevičiaus Vyriausybei. Iki tol jie ten stumdė vietas, mes patys 2010 m. vasarą buvome dviračiais nuvykę pažiūrėti – nieko nevyko.

Audronius Ažubalis: Iki 2013 m. nieko nevyko, sklandė tik kalbos, kad statys. Lygiai taip pat tik kalbos buvo apie Karaliaučiaus AE.

Apskritai, tai, kad baltarusiai žada Astrave statyti elektrinę mes daugmaž įtarėm jau 2009 m. pabaigoje - 2010 m. pradžioje. Tada iniciavome poveikio aplinkai vertinimą. Jo rezultatas – parinktoji vieta Lietuvai yra prapultis. Po to, kaip buvo minėta, kreipėmės į Espoo komitetą. Jau 2013 m. Espoo narių deleguoti atstovai pripažino, kad elektrinės vietos parinkimas yra tarptautinės teisės pažeidimas. Tačiau Espoo valstybės narės tą patį pripažino tik šiemet.

Beje, kai kas dabar nori vadovautis TATENA organizacijos rekomendacijomis dėl Astravo AE saugumo, mano galvai, tai daryti yra nesąmonė. TATENA yra tarptautinė organizacija, siekianti taikaus atominės energijos naudojimo plėtros, todėl tikrai nebus suinteresuota savo rekomendacijomis visiškai stabdyti Astravo AE statybą.

2016 m. rinkote žmonių parašus įstatymui, kuris įpareigotų Lietuvą nepirkti elektros energijos iš nesaugios Astravo AE. Įstatymas yra priimtas. Kiek ši iniciatyva efektyvi stabdant Astravo AE statybas?

A. Kubilius: Manau, kad tai yra ko gero vienintelis veiksmas, kuriuo galime paveikti Baltarusijos poziciją. Savo teisės aktais, o dar geriau, realioms priemonėmis, turint aiškų planą atjunginėti laidus, mes jiems parodytumėme, kad elektra iš Astravo AE niekaip nepateks į Lietuvos rinką ir nebus galimybių ją tranzitu pardavinėti Vakarams. Kitaip tariant, būtina pademonstruoti, kad Astravo AE projektas yra visiškai beviltiškas ir Baltarusijai gali sukelti didelių neigiamų ekonominių pasekmių.

Mūsų priimtas įstatymas Baltarusijai yra skausmingas ir tai akivaizdžiai matosi iš jų daromų pranešimų. Lukašenka praeitais metais atleido visus energetikos sektoriaus vadovus garsiai šaukdamas, kad iki pat praeitų metų jam niekas neparodė plano, kaip Astravo AE bus integruota į Baltarusijos ekonomiką. Suvartoti tokį kiekį elektros energijos, kokį jie planuoja su abiem blokais pasigaminti, bus labai sudėtinga. Jie net ėmė fantazuoti apie elektromobilius.

Opozicijos iniciatyva, Seimo Europos reikalų komitetas sudarė darbo grupę, kuri laužia ir Energetikos ministeriją, ir Vyriausybę, ir valstybines energetikos įmones turėti aiškų planą, kaip bus neįleidžiama Astravo AE elektra, kaip bus rengiamasi sinchronizavimui su Vakarais nuo 2025 metų. Tam juk reikia atjungti laidus nuo BRELL tinklo, mūsų manymu, tą pradėti daryti būtina kuo greičiau. Iš minėtų įmonių gavome informaciją, jog gerai pasirengus, jau nuo 2021 m. galime pradėti nukirtinėti laidus. Planą, kaip Lietuva tuos laidus nukirtinės, būtina garsiai skelbti. Tai padėtų tuo atžvilgiu, kad Baltarusija, per Maskvą ar per Klaipėdos uosto reikalus nebandytų gundyti Lietuvos atstovų įsileisti Astravo AE elektros.

Tai vienintelis būdas įtikinti Baltarusijos pusę, kad paleisti Astravo elektrinę būtų didžiulis nuostolis. O vos tik paleis elektrinę, baltarusiai turės pradėti gražinti 10 mlrd. eurų iš Rusijos pasiimtų kreditų.

A. Ažubalis: Maža to, jie taip pat yra paėmę apie 3 mlrd. eurų kredito iš Kinijos infrastruktūrai vystyti, t. y. performuoti elektros linijas, nuvesti kelius ir pan.

A. Kubilius: Beje, tuo metu kai mes priėmėm šį įstatymą, man visiškai atsitiktinai į akis pateko tarptautinis kinų laikraštis China Times, kuriame buvo sureaguota į tą įstatymą, kad baltarusiams paskolinti pinigai gali būti sunkiai sugrąžinami. Aš Baltarusijos vietoje, rimtai imčiau svarstyti kaip skelbti įmonei bankrotą ir negražinti pasiimto kredito.

Beje, kaip mūsų kaimynai vertina Astravo AE ar ketina priimti panašius įstatymus?

A. Kubilius: Estai galvoja panašiai kaip mes, latviai gal kažkiek abejoja, bet esmė yra ta, jog pagrindiniai laidai, per kuriuos Astravo AE elektra būtų prekiaujama kitose rinkose, eina per mus.

A. Ažubalis: Ir per Estiją, ten yra kitas BRELL tinklo galas. Tiesa, reikia prisiminti, kad patys rusai yra jiems konkurentai. Ten Sosnovy Bor vietovėje stovi Leningrado AE, o rusai patys yra suinteresuoti pardavinėti savo elektros energiją į Europos Sąjungą.

Audronius Ažubalis

Kokia yra Europos pozicija Astravo AE klausimu?

A. Ažubalis: Kai mūsų gyvybiniai interesai Europoje buvo nutylimi, turiu omenyje dėl „Drūžbos” naftotiekio, Sausio 13-osios bylos, mes 2008 m. blokavome ES susitarimą su Rusija. Dėl to iškovojome, jog į derybas buvo įtraukti keturi papildomi mus tenkinantys klausimai.

Šiuo atveju mūsų Vyriausybė nedrįsta padaryti kažko panašaus, todėl Europa nėra linkusi mums padėti, kai mes patys nesame nusprendę ar Astravo AE mums yra gyvybinė grėsmė. Jeigu ši Vyriausybė būtų tikrai nusiteikusi kovoti su Astravo AE, būtume ryžtingai blokavę ES santykius su Baltarusija.

Kas nutiko vietoje to – ES atšaukė sankcijas Baltarusijai. Vėliau, bendraujant su ES užsienio reikalų įgaliotine Federica Mogherini paaiškėjo, jog ES atstovai kreipėsi į Lietuvos ir Lenkijos atstovus dėl sankcijų atšaukimo Baltarusijai, tačiau jeigu šios šalys būtų paprieštaravusios, ES vadovybė nebūtų turėję moralinės teisės jas spausti. Bet Lietuva su Linu Linkevičiumi priešakyje sutiko nutraukti sankcijas.

Man kyla klausimas – kur buvo Prezidentė? Nors gal ją galiu suprasti. Ateina nauja finansinė perspektyva, ateina pyrago dalybos, jeigu labai vokiečius supykdysi – kas tada bus? Suprantu, kad tai žaidimas, bet turėjo būti bent nors koks pagrasinimas, kad mes blokuosim derybas, jeigu nepadėsite spręsti Astravo AE klausimo.

Norint imti derėtis dėl BRELL, reikia turint priimtą aktą, kaip mes Sąjūdžio metais ėmėm derėtis priėmę Kovo 11-osios aktą, jog mes išstojam iš SSRS. Šiuo atveju, mes nepriėmėm jokio teisės akto, kad išstotume iš BRELL. Minėtas elektros nepirkimo įstatymas yra labai svarbu, tačiau kur yra pasakyta, kad mes išstojam iš sovietinės erdvės elektros tinklo. Mums Europa nepadės, jei patys nieko nedarysime.

A. Kubilius: Reziumuojant, ES neturi tiesioginio įrankio priversti baltarusius stabdyti Astravo AE statybas, nebent per aplinkinį spaudimą, bet tai nėra pats efektyviausias kelias. Efektyviausias kelias priklauso nuo mūsų pačių – įstatymo nepirkti ir nepraleisti elektros tranzitu į Vakarus. Įstatymą jau esame priėmę, belieka tik atsijungti nuo BRELL.

A. Ažubalis: Aš manau, kad Europa galėtų labiau padėti mums, bet jie mato, kad mes patys nepatikim, jog Astravo AE yra pavojus. Gerai, įstatymą priėmėm, bet mūsų Vyriausybė toliau stiprina dvi pastotes – skyrė 30 mln. Eurų. O kam jas stiprinti? Juk jos yra raktinės stotys periminėti, importuoti elektros energiją. Ministerija atkerta, kad neva čia einamieji darbai, bet palaukit – jei einamieji, tai visur reiktų tvarkyti, kodėl būtent šioje vietoje?

Kitas klausimas – Karaliaučiaus srities aprūpinimas elektra iš žemyninės Rusijos. ES dabar derasi su Rusija šiuo klausimu. Man įdomu, kas bus suderėta, ar bus paliktos kažkokios linijos, per kurias galės elektros energiją tiekti ir Astravo AE ar nebus?

A. Kubilius: Dabar į ką verta atkreipti dėmesį, rusų žiniasklaida išsigandusi, jog Lukašenka ketina išmesti Rusijos ambasadorių Michailą Babičių, nes jis padarė kietą pareiškimą, kuris buvo atsakas į paties Lukašenkos pareiškimą, kad Astravo AE kaina yra žymiai mažesnė nei 10 mlrd., o 7 mlrd. eurų.

Tam mano mintis būtų, ne „planą-chuliganą“ kurti, o paleisti žinią Lukašenkai, kad rusai ne tokią elektrinę pastatė, žadėjo pardavinėti Vakarams, to nėra – kontraktas neįvykdytas, todėl moku mažesnę kainą.

Kandidatus kalbino Algirdas Kazlauskas

***

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra politinė jėga nuo pat pradžių ir nuosekliai kovojusi prieš Astravo AE statybas, šiuo tikslu inicijavusi piliečių parašų rinkimo akciją ir „Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo“ priėmimą Seime, kuris uždraudė Lietuvai pirkti elektros energiją iš nesaugių atominių elektrinių. Visgi TS-LKD pasigenda aktyvios ir principingos Vyriausybės pozicijos Astravo AE klausimu, o taip pat ir stipraus Lietuvos balso Europos Sąjungos institucijose, siekiant visomis išgalėmis spausti Rusiją ir Baltarusiją dėl nesaugaus branduolinio objekto Lietuvos pašonėje. Jeigu pasitikėsite TS-LKD sąrašu Nr. 5, įsipareigojame, kad Astravo AE sustabdymo klausimas bus vienu iš priopritetinių mūsų darbų Europos Parlamente.


Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Nr. 5 sąrašas Europos Parlamento rinkimuose:

1. Prof. Liudas Mažylis. VDU dėstytojas, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto orginalo atradėjas, Kauno miesto garbės pilietis.
2. Andrius Kubilius. Ministras Pirmininkas (1999-2000, 2008-2012 m.), Seimo narys, tarptautinių pagalbos Ukrainai iniciatyvų „Maršalo planas Ukrainiai” ir „Ukraina-2027” autorius.
3. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Europos Parlamento narė (2009-2014 m.), Seimo narė, Aplinkos apsaugos ir Europos reikalų komitetų narė, Laisvės premijos komisijos pirmininkė.
4. Rasa Juknevičienė. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė, Krašto apsaugos ministrė (2008-2012 m.), Seimo narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentė (2018 m.).
5. Audronius Ažubalis. Užsienio reikalų ministras (2010-2012 m.), Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto narys, pirmininkas (1999-2000, 2008-2010 m.) ir Europos reikalų komiteto narys.
6. Arvydas Anušauskas. Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (2008-2012 m.), narys, istorikas, 25 knygų autorius ir bendraautorius, iš kurių pastaruoju metu publikuotos „KGB. Visiškai slaptai“, „Prezidento žvalgas – du gyvenimai“, „Aš esu Vanagas“ ir kt.
7. Laima Liucija Andrikienė. Europos Parlamento narė, Tarptautinės prekybos komiteto narė, Saugumo ir gynybos pakomitečio narė.
8. Kęstutis Masiulis. Seimo narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Europos reikalų komitetų narys.
9. Jurgis Razma. Seimo narys, Ekonomikos komiteto ir Antikorupcijos komisijos narys.
10. Emanuelis Zingeris. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas (2010-2012 m.), narys, Europos reikalų komiteto narys
11. Stasys Šedbaras. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisėjas (1993-1996 m.), Vidaus reikalų ministras (1998-1999), Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas (2008-2012 m.), pirmininko pavaduotojas.
12. Kazys Starkevičius. Žemės ūkio ministras (2008-2012 m.), Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto narys.
13. Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Seimo narė (1996-2000 m., 2004-2016 m.).
14. Rimantas Jonas Dagys. Socialinės apsaugos ir darbo ministras (2008-2009 m.), Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas (2009-2012 m.), pirmininko pavaduotojas.
15. Gintarė Skaistė. Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė.
16. Andrius Kupčinskas. Kauno miesto meras (2007-2015 m.), Seimo narys, Ekonomikos komiteto narys.
17. Andrius Navickas. Filosofas, rašytojas, Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto narys.
18. Saulius Pečeliūnas. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys (1990-2000 m., 2004-2012 m.).
19. Gintarė Narkevičiūtė. Verslininkė.
20. Donatas Jankauskas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras (2009-2012 m.), Seimo narys (2004-2016 m.), Kauno rajono savivaldybės tarybos narys.
21. Paulius Lukševičius. Verslininkas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
22. Andrius Vyšniauskas. Politologas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys.

Su sąrašu ir partijos programa išsamiai susipažinti galite čia: https://tsajunga.lt/ep-2019/

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD Europos parlamento rinkimų kampanijos sąskaitos

Užsakymo nr.: PT_81100023