Agronomams šiuo atveju svarbiausia pilnavertė augalų mityba, tai ne tik svarbiausias veiksnys, užtikrinantis optimalų augalų produktyvumą. Šių dienų kontekste dauguma įmonių užsiima efektyvios augalų mitybos klausimais, siūlydami šiuolaikinius preparatus.
Mokslininkai seniai nustatė, kad pilnaverčiam augalų vystymuisi reikalingi tam tikri mitybos elementai. Pagal svarbą juos būtų galima išdėstyti taip: makroelementai - azotas, fosforas, kalis, mezoelementai – kalcis, magnis, siera ir mikroelementai – geležis, manganas, cinkas, varis, boras ir molibdenas. Be šių elementų neįmanomi gyvybiniai procesai augaluose ir jie fiziologiškai nepakeičiami. Svarbu žinoti, kad šie elementai augalams reikalingi vienu metu, kitas klausimas – jų poreikis (kiekis bei santykis) priklausomai nuo vystymosi tarpsnio – skirtingas.
Taip pat yra tam tikra konkretaus augalo poreikio mikroelementams specifika, kai kurių mikroelementų augalams tam tikru tarpsniu reikia daugiau, o kai kurių – labai nedidelių kiekių. Kiek rodo praktika, dažnai į tai neatsižvelgiama ir pardavėjai siūlo tai, kas tuo metu yra sandėlyje, neatsižvelgdami į augalų poreikius. Reikia prisiminti, kad jei išpurkšime preparatą, kurio tuo metu augalui nereikia, patirsime ne tik tiesioginį nuostolį, bet ir užblokuosime fiziologinius procesus augaluose.
Štai fosforas aprūpina energija visus procesus, vykstančius augaluose, azotas ir kalis augalų mitybos grandinėje – kaip du svarsčiai, kurių balansas ir santykis reguliuoja mainų ir sintezės reakcijas. Išbalansavus jų santykį esmingai sumažėja augalų produktyvumas. Kur lenkiame? Pirmiausiai, dažnai susiduriame su tinkamai subalansuotu tręšimu, daugelis deda viltis į azotą, o fosforo kainos didesnės, tai tręšimas atidedamas. Šiemet stebėjome reiškinį, kuomet ūkininkai fosforo ir kalio trąšas žiemkenčiams bėrė pavasarį.
Tai tiesioginiai nuostoliai, nes fosforas labai nejudrus ir jo augalams reikia ankstyvuose tarpsniuose. Na, nebent stropus ūkininkas pavasarį, turėdamas laiko, norėjo išberti trąšas augalams po kviečių ar rapsų, bet toks stropumas mažai tikėtinas. Labiau tikėtina, kad įsivėlė klaida dėl augalų fiziologijos ir dirvožemio savybių nežinojimo. Dar įvertinkime pavasario sausrą, kurią buvo galima nuspėti. Augalams prieinamų maisto medžiagų dirvožemyje turi būti nuolat. Turime gerų pavyzdžių ūkiuose, kur rudenį buvo naudotas Fosfix, atpalaiduotą fosforą augalai įsavino tuo metu, kai jiems jo labiausiai reikėjo. Naudojant Fosfix reikia įvertinti augalams prieinamo fosforo kiekį dirvožemyje, būna atvejų, kai sakoma, kad preparatas nedavė efekto, pažiūrėjus tyrimų duomenis pastebime, kad ten fosforo kiekis viršija 200 – 250 mg/kg dirvožemio, suprantama, kad preparatas tokiame dirvožemyje neparodys efektyvumo. Taip ir Azofix, tręšiant N200 ir daugiau, azotobakterės nebus efektyvios.
Pagrindinis maisto medžiagų kiekis į augalus patenka per šaknis iš dirvožemio, dėl to mūsų tikslas – užtikrinti, kad augalams prieinamų maisto medžiagų ten nepristigtų. Žinoma, agronomams kyla daugybė klausimų ir problemų, ypač vyraujant komercinei agronomijai. Maisto medžiagų augalams reikia tiek, kiek jie išneša jų su derliumi, jau dabar reikia prognozuoti galimą žiemkenčių derlingumą. Dažnai pasitaikanti praktika – gausiai tręšti silpnus pasėlius. Tokia praktika nepasiteisina, jei nėra augalo, nebus ir derliaus, pradėkime vertinti pasėlio produktyvumą, o tik tada organizuoti papildomą tręšimą. Suprantame, kad sudėtinga, nes augalų derlingumas nebūna pastovus, net tame pačiame lauke. Labai priklauso nuo priešsėlio, sėklos kokybės, sėjos gylio, sėjos laiko, dirvožemio būklės ir t.t.
Augalai auga daugialypėje terpėje tisioginiame ryšyje su aplinka. Jei veiksniai palankūs ir dar padedame augalams realizuoti jų potencialą, formuojasi maksimalus jų produktyvumas. Trūkstant bent vienos sąlygos augalų augimas sutrinka. Pvz., šis pavasaris pateikia daug ribojančių veiksnių, sausas dirvožemis, žemos, neatitinkančios augalo išsivystymo tarpsnio temperatūros, temperatūrų svyravimai ir t.t. Tačiau dažniausiai susiduriame su maisto medžiagų deficitu. Net derlinguose ir patręštuose dirvožemiuose augalai gali jausti maisto medžiagų trūkumą. Maisto medžiagų judrumą ir prieinamumą augalams lemia aplinkos veiksniai, net esant pakankamam jų kiekiui augalai negali įsavinti vienų ar kitų elementų. Štai šiemet dėl sausros augalai kai kuriuose dirvožemiuose sunkiai įsavina net azotą.
Bioenergy LT kuria preparatus ir technologijas, užtikrinančias maisto medžiagų prieinamumą augalams. Ypač svarbu užtikrinti maisto medžiagų prieinamumą kritiniais augalų augimo tarpsniais.
Daugelis mikroelementų naudojami, kad paskatint amino rūgšties prolino sintezę augaluose, tačiau veikiant aplinkos veiksniams, augalai gali neįsavinti mikroelementų ir augalai nesintetins amino rūgšties. Ką mes siūlome „pavargusiems“ nuo sausros ir žemų temperatūrų augalams: kam „eiti aplinkeliais“ galima išpurkšti proliną (MaxProlin), tai daug efektyviau ir pigiau. MaxProlin galima derinti su Nutrilife, Bactoforce, herbicidais, fungicidais, insekticidais ir t.t.
Užsakymo nr.: PT_81096279