Įpročiai keičiasi, bet tik pamažu
Ričardas Putrimas, Širvintų rajono viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas, džiaugiasi, kad beveik 100 proc. rajono gyventojų turi rūšiavimo konteinerius ir jais nuolat naudojasi. Tačiau atsikratymo stambiagabaritėmis atliekomis situacija, pasak pašnekovo, nesikeičia.
„Šiuo metu Širvintų rajone yra tik viena stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė – Šniponių kaime. Širvintų rajono gyventojai per mažai naudojasi šios aikštelės teikiamomis paslaugomis. Šios aikštelės surenkami atliekų kiekiai keičiasi nežymiai. – tvirtina Širvintų savivaldybės atstovas. – Organizuojamų atliekų surinkimo akcijų metu surenkami daug didesni stambiagabaričių atliekų kiekiai lyginant su kiekiais, kuriuos gyventojai į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę pristato savarankiškai. Tai rodo, kad gyventojų namuose šių atliekų yra daug ir ne visos jos yra pašalinamos pagal nustatytą tvarką.“
Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus pastebi, kad pagerinus atliekų tvarkymo sistemą per pastaruosius trejus metus stipriai išaugo rajono žmonių sąmoningumas, dėl ko didėjo ir pristatytų išrūšiuotų atliekų kiekiai.
„Ukmergės rajono gyventojai per minėtą 3 metų laikotarpį išrūšiavo po 700–800 tonų atliekų, taip sutaupydami apie 70–80 tūkst. eurų per metus. Džiugina tai, kad Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė (toliau – DGASA) tampa vis populiaresnė tarp gyventojų. Kiekvienais metais atvežamų naudotų padangų, mišrių statybos atliekų ir izoliacinių medžiagų kiekiai didėja“, – teigia A. Dutkus ir priduria, kad 2013 metais išrūšiuotų didelių gabaritų atliekų į aikšteles buvo pristatyta kiek daugiau nei 33 tonos, tuo tarpu šiemet – daugiau nei 233 tonos.
Ukmergės rajone gerėja ir žaliųjų atliekų tvarkymas. „Gyventojai žaliąsias atliekas gali kompostuoti savo valdose, vežti į žaliųjų atliekų aikšteles. Viena aikštelė yra šalia, kita – apie 12 km už miesto. Gyventojams, kurie neturi galimybių žaliąsias atliekas pristatyti į aikšteles, kartą per mėnesį, o rudenį – du kartus per mėnesį organizuojamas žaliųjų atliekų surinkimas iš individualių valdų gyventojų“, – aiškina A. Dutkus. Kasmet į žaliųjų atliekų aikšteles ukmergiškiai atgabena per 3000 tonų tokių atliekų.
Netrūksta neatsakingo rūšiavimo pavyzdžių
Minėtų rajonų atstovai tvirtina, kad vis dar netrūksta atvejų, kai gyventojai didelių gabaritų atliekas meta į mišrius atliekų konteinerius ar atsikrato tiesiog išmesdami jas gamtoje.
„Situacija pamažu gerėja, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai didelių gabaritų atliekas – baldus, šaldytuvus ir pan. – bei statybos griovimo atliekas gyventojai palieka šalia mišrių atliekų konteinerių tiek mieste, tiek ir kaimuose. Nesuprantamas miesto gyventojų elgesys, kurie baldus prie konteinerių atveža ir palieka automobiliais, nors DGASA yra miesto ribose, kur juos priduoti galima nemokamai“, – apie situaciją regione pasakoja A. Dutkus. Siekdama kovoti su tokiu elgesiu, savivaldybė organizuoja reidus, naudoja vaizdo stebėjimo kameras.
Širvintų savivaldybė susiduria ir su dar viena problema – neatsakingais kitų savivaldybių gyventojais. „Didesnė problema – kitų rajonų gyventojai, turintys sodybas arba kolektyvinius sodus mūsų rajone. Jie iki 2018 m. balandžio mėnesio visai neturėjo jokių konteinerių ir nemokėjo jokių mokesčių už komunalines atliekas. Šie asmenys savo elgesį dažniausiai motyvavo tuo, kad mokesčius už komunalines atliekas moka toje savivaldybėje, kurioje yra registruoti, ir teigė, kad sodybose bei kolektyviniuose soduose komunalinių atliekų neturi arba išveža savo registruotu adresu“, – problemą įvardija Širvintų savivaldybės atstovas.
Atkreipia gyventojų dėmesį – ko nereikėtų mesti į mišrių atliekų konteinerius
Pavelas Aleinikovas, Mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) gamyklos gamybos vadovas pasakoja, kad su mišriomis atliekomis į gamyklą vis dar dažnai atkeliauja netinkamos atliekos. Tai atskleidžia, kad nemaža dalis tautiečių vis dar nemoka teisingai atsikratyti nereikalingais daiktais.
„Labai dažni atvejai, kad prie konteinerių ar į konteinerius yra išmetamos tos atliekos, kurios neturi būti bendrame mišrių atliekų sraute. Tai – padangos, automobilių alyva, lovų čiužiniai, kilimai, laikrodžiai, kompiuteriai ir kt. Šios atliekos turi būti nuvežtos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles ir ten priduotos. Tai gyventojams nieko nekainuoja“, – atsakingai elgtis skatina P. Aleinikovas.
Pasak MBA gamyklos atstovo, į mišrius konteinerius negalima mesti ir statybinių atliekų, elektronikos, medicininių atliekų, automobilių atliekų, tekstilės ir dar daugiau. Pavyzdžiui, gyventojų išmestos plytos, keramikos gaminiai, laidų nuopjovos, gali būti nemokamai pristatytos į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Tačiau, jei gyventojai jas išmeta į mišrių atliekų konteinerius, šios ypač sunkios atliekos turi būti išrūšiuotos, o jų utilizavimas kainuoja brangiai.
„Stambiagabaritės atliekos, kurios galiausiai atkeliauja į MBA gamyklą, brangiai kainuoja. Tiesiogiai žmonės to galbūt ir nepajaučia, tuo nesidomi, tačiau galutinė sąskaita už jų išrūšiavimą ir utilizavimą atitenka jiems. Jeigu tokios atliekos būtų pristatytos į stambiagabaričių atliekų aikšteles, jos žmonėms nieko nekainuotų“, – tvirtina P. Aleinikovas.
Specialistas pasakoja, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių yra visame Vilniaus regione, į kurias atliekas žmonės gali pristatyti ne tik nemokamai, bet ir patogiai, o šių aikštelių prižiūrėtojai yra pasiruošę jiems padėti. Visas aikšteles rasite čia.
Užsakymo nr.: PT_81050369