„Atsakinga ir ekologiška gyvensena yra susijusi su esmine mūsų grupės biurų koncepcija. Biuras mums yra ne tik sienos, tačiau ir vieta kurti, bendrauti, į bendruomeniškumo sampratą įtraukiant ir pasaulio bendruomenei rūpimus dalykus: globalaus klimato atšilimo problemas, tvarų gamtos išteklių naudojimą, aplinkosaugą ir sveiką gyvenseną. Be to, pastebime, kad ekologiškai gyvensenai vis daugiau dėmesio skiria įmonės, tad į „žalią energetiką“ investuojame ir siekdami pateisinti nuomininkų lūkesčius“, – sako „Technopolis Lietuva“ vadovė Lina Maskoliūnė.

Pasak jos, visada stengiamasi, kad biuras būtų ekologiškas visuose etapuose, pradedant statybomis ir baigiant biuro priežiūra.

„Dalis šių biurų statybai naudojamų medžiagų yra antrinės ir gali būti perdirbamos, o statybų metu susidariusios atliekos yra rūšiuojamos. Rūpinamės ne tik ekologiškomis pastato išorės medžiagomis, bet ir vidaus – naudojame ekologiškus biuro langų, kilimų ir kitus valiklius, biurų miesto darbuotojai yra skatinami rūšiuoti atliekas.

Be to, dalis elektros energijos biurų pastatuose pagaminama naudojant „žalią“ energiją, kurią tiekia ant biurų pastatų įrengtos saulės elektrinės. Taip pat dalį energijos savo reikmėms pasigaminame perdirbdami kavos tirščius“, – priduria biurų vadovė.

Iniciatyvos atneša teigiamus pokyčius

Siekiant įgyvendinti „žaliuosius“ tikslus yra edukuojama ir pastatuose dirbanti bendruomenė.

„Pirmiausia, tai darome per šviečiamuosius renginius su partneriais, įvairias iniciatyvas, pokalbius su darbuotojais. Su mūsų partneriais kuriame iniciatyvas, pavyzdžiui, kartu su VŠĮ „Lesė“ ir „Užstato sistemos administratoriumi“ sukūrėme bendrą projektą, kurio esmė – rinkti depozitą, surinktus pinigus perduoti beglobių gyvūnų gyvenimo gerinimui“, – pasakoja L. Maskoliūnė.

Kuriant biurų „žaliąsias iniciatyvas“, kaip atskleidžia vadovė, yra nuolat stengiamasi gerosios patirties pasisemti iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir kitų šalių kolegų.

„Pavyzdžiui, remdamiesi Skandinavijos šalių patirtimi ant biurų pastatų stogų įrengėme saulės jėgaines, sukūrėme infrastruktūrą, kuri skatintų žmones atvykti į darbą labiau draugišku transportu – įrengėme rakinamas patalpas dviračiams, dušus pastatuose, elektromobilių stovėjimo vietas ir įkrovimo stoteles. Taip pat, įkvėpti skandinavų sėkmės, atitinkamai planuojame patalpose įdiegti automatiškai išsijungiančias apšvietimo sistemas ar ventiliaciją, kuri išsijungia sumažėjus žmonių skaičiui“, – apie jau įgyvendintas ir dar ruošiamas iniciatyvas pasakoja pašnekovė.

Laimingesni darbuotojai

L. Maskoliūnės teigimu, biurų darbuotojai, apsupti ekologiškos aplinkos, pamažu ir patys tampa iniciatyvesni, dažniau kreipiasi su idėjomis, kviečiasi į savo įmones kalbėtis apie žaliuosius projektus ir iniciatyvas.

„Pavyzdžiui, patys nuomininkai ėmė siūlyti ir prašyti įrengti panaudotos taros – stiklo ir plastiko buteliukų, skardinių – surinkimo taškus biurų pastatuose. Nuolat atliekame nuomininkų apklausas ir atsižvelgiame į jų siūlymus bei pageidavimus. Tad mūsų biurų miestelyje organizuojamos iniciatyvos yra artimos bendruomenei. Siekiame ne primesti savo nuomonę, o reaguoti į tai, kas aktualu. Matome, kad mūsų bendruomenė yra neabejinga žaliosioms ir tvarumo idėjoms“, – teigia moteris.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Tyrimai rodo, kad patalpose, kuriose yra augalų ir sudaromos galimybės trumpam nuo darbų pabėgti į „žaliąsias zonas“, darbuotojai jaučiasi geriau.

„Visada rekomenduojame mūsų pastatuose besikuriantiems klientams turėti biuruose gyvų augalų ir gėlių, turime išvystę augalų priežiūros bei augalų nuomos paslaugas. Kaip žinia, šalia biurų parko yra ir Ozo parkas bei Verkių parkas, kur darbuotojai gali nueiti pasivaikščioti, suvalgyti atsineštus pietus ar išgerti kavos“, – pasakoja L. Maskoliūnė.

Anot jos, šiais laikais ekologiška ir gamtai draugiška aplinka biuruose yra būtina, mat tai ne tik skatina atsakingą požiūrį į ekologiją, bet ir prisideda prie geresnių darbo sąlygų bei darbuotojų produktyvumo.

„Mūsų požiūriu, aplinkai draugiškos iniciatyvos, ypač nekilnojamojo turto versle, yra šių dienų būtinybė. Pasirinkusios dirbti tvariame biure įmonės kartu šviečia savo darbuotojus ir juos skatina prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Be to, tyrimai rodo, kad darbas „žaliuose“ pastatuose įmonėms naudingas – darbuotojai juose jaučiasi geriau ir tampa produktyvesni.

Turėdami didelę mūsų pastatuose dirbančią bendruomenę galime prisidėti ne tik prie lokalių, bet ir pasaulinių iniciatyvų (pavyzdžiui, „Earth Hour“, „Let‘s Do It“ ir kt.), kažką naujo išmokę darbuotojai pritaiko žaliąsias idėjas ir savo namuose, pavyzdžiui, rūšiuoja atliekas. Tikime, kad tokiu būdu pasaulį darome švaresnį ir geresnį gyventi“, – sako L. Maskoliūnė.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, įgyvendinančio „Atliekų kultūros“ projektą, vadovo Tomo Vaitkevičiaus teigimu, tokios iniciatyvos visokeriopai prisideda prie „Atliekų kultūros“ idėjos. „Tai, kokioje aplinkoje gyvename, pirmiausiai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Tačiau, esant bendruomeniškam požiūriui į ekologišką gyvenseną, tai tampa paskata ją rinktis. Kita vertus, gyvenimas ekologinę gyvenseną pripažįstančioje bendruomenėje ilgainiui neišvengiamai tampa įprastu gyvenimo būdu, o ne išimtimi iš bendros taisyklės“, – teigia T. Vaitkevičius.