Nesantaikos kalbą skatina naujienos
ŽEIT pastebi, kad nesantaikos kalba nėra tolygus procesas, veikiau priešingai. Tai priklauso nuo temų, vyraujančių viešojoje erdvėje.
„Nesantaikos kalbai priskiriami pasisakymai patys savaime neatsiranda, jiems reikia konteksto, menkinančius ar įžeidžius pasisakymus provokuojančios naujienos. Pavyzdžiui, labai plačiai buvo aptarinėta sportininkės iš Lietuvos santuoka Norvegijoje. Po kiekvienu straipsniu naujienų portaluose, kuriuose galima komentuoti anonimiškai, matėme labai daug negatyvių komentarų. Kai kurie peržengė ir nesantaikos kalbos ribas. Taip pat žinome, kad dėl kai kurių komentarų, skatinusių smurtą homoseksualių žmonių atžvilgiu, kreiptasi ir į policiją. Riba tarp nesantaikos kalbos ir nesantaikos nusikaltimo yra labai plona“, – sako teisininkė.
Nėra labai griežto apibrėžimo
Nesantaikos kalbą nelengva įvardyti labai konkrečiai. Pavyzdžiui, nesantaikos kurstymas yra labai aiškiai apibrėžtas, nes tai jau yra Baudžiamojo kodekso sritis ir už jį gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau nesantaikos kalbos, angliškai vadinamos „hate speech“, situacija sudėtingesnė, nes tai – labai plati sritis.
Prie Europos Tarybos esanti organizacija ECRI (angl. „European Commission against Racism and Intolerance“) nesantaikos kalba vadina bet kokį stigmatizavimą, diskriminavimą, stereotipizavimą ir daugelį kitų komunikacinių veiksmų, nukreiptų prieš bet kurią mažumą, socialines grupes ar atskirus, tam tikrai grupei priklausančius asmenis.
Vienas naujausių nesantaikos kalbos komentarus išprovokavusių pavyzdžių – Vilniuje užpultas vaikinas, neslepiantis savo seksualinės orientacijos. Šis įvykis taip pat sulaukė labai daug žiniasklaidos dėmesio. Kai kuriuose portaluose bei žiniasklaidos priemonių „Facebook“ paskyrose netrūko negatyvių pasisakymų apie nukentėjusį vaikiną. „Detalus tokių įvykių skelbimas sukelia neigiamos informacijos bangas. Deja, žiniasklaida ne visada suvaldo jos sklaidos procesus, nors būna jų iniciatorė“, – pabrėžia ŽEIT atstovė.
Žiniasklaida turėtų būti pirmoji užkarda
ŽEIT teigimu, žiniasklaidos priemonės turėtų atsakingiau prižiūrėti komentarus tiek po straipsniais naujienų portaluose, tiek socialinių tinklų paskyrose.
Pernai ŽEIT dėl nesantaikos kalbos pasisakymų po žiniasklaidos priemonių „Facebook“ paskyrose paskelbtais įrašais, į šio socialinio tinklo atstovus kreipėsi beveik 650 kartų. „Tai – kraštutiniai atvejai, kuomet žmonių komentaruose labai akivaizdžiai reiškiama diskriminacija bei asmenų menkinimas seksualinės orientacijos pagrindu. Visais atvejais „Facebook“ sureagavo ir išėmė mūsų nurodytus komentarus. Beje, čia iki 20 proc. mažiau neigiamų komentarų, palyginti su naujienų portalais, kuriuose suteikta galimybė komentuoti anonimiškai (iki 30 proc.). Akivaizdu, kad anonimiškumas skatina nesantaikos kalbą“, – konstatuoja A. Gaidarovič.
Žiniasklaidos priemonės reaguoja į ŽEIT pastabas, taip pat šalina nesantaikos kalba pripažįstamus komentarus, tačiau ne taip operatyviai kaip „Facebook“. Diskriminuojančių, įžeidžių ar menkinančių komentarų jose nebelieka po dienos ar dviejų. Tačiau to nepakanka, nes neigiami komentarai jau būna padarę įtaką visuomenei.
ŽEIT nuolat organizuoja mokymus visos Lietuvos žiniasklaidos priemonėms. Pasak A. Gaidarovič, situacija gerėja, bet labai pamažu. Jos teigimu, negalima dangstytis žodžio laisve kalbant apie anonimiškumą ar nesantaikos kalbą. „Negali vieno žmogaus laisvės pažeisti kito žmogaus laisvių. O nesantaikos kalba jau peržengia žodžio laisvės ribas. Mes negalime gatvėje su praeiviais elgtis kaip norime, yra aiškios taisyklės ir įstatymai, taip ir virtualioje erdvėje turi būti aiškios ribos“, – sako ŽEIT atstovė.
Politikai ir visuomenės lyderiai galėtų būti pavyzdžiai
Nors pastaruoju metu sumažėjo neigiamų politikų pasisakymų ar veiksmų kitų asmenų atžvilgiu dėl seksualinės orientacijos, anksčiau padaryta įtaka jaučiama dar ir dabar.
Vieni ryškiausių atvejų – kai kurių politikų veiksmai LGBT bendruomenės organizuojamų viešų renginių metu. „Dalis politikų sąmoningai viešai skleidė tokią informaciją, kuri jau pripažįstama nesantaikos kalba. Apmaudu, kad gana daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukia žmonės, kurie įprastai turėtų būti ne tik įstatymų laikymosi, bet ir moralės pavyzdžiai“, – teigia A. Gaidarovič.
Jos teigimu, pastaruoju metu situacija šiek tiek pagerėjo, viešojoje erdvėje jau mažiau kontroversiškų politikų pareiškimų, kurie išprovokuoja neigiamų komentarų bangas apie seksualinę orientaciją.
Tačiau, anot teisininkės, tokių temų neišvengiama per kiekvienus rinkimus. Jų ir nereikėtų vengti, tik viskas priklauso, kaip mes kalbame apie tai kalbame. Edukuodami, atsakingai aiškindamiesi ir taip visuomenei suteikdami daugiau informacijos, bet ne formuodami jos nuomonę, ar kategoriškai brukdami neigiamą, argumentais ir faktais nepagrįstą nuomonę.
Kiekvienas galime turėti teigiamos įtakos
ŽEIT atstovų teigimu, kiek viešoje informacijoje bus nesantaikos kalbos, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.
„Kiek mes pakantūs nesantaikos kalbai, tiek jos ir bus, t. y. ar mes sureaguojame į ją? Be abejo, kad galėtume sureaguoti, turime mokėti ją atpažinti. Deja, tai gebame ne visi, ypač, jei augome aplinkoje, kuri neskatino nepakantumo kitų asmenų įžeidinėjimams, menkinimui, diskriminavimui ar patyčioms. Todėl kur kas sunkiau natūraliai neigiamai sureaguoti į nesantaikos kalbą komentaruose ar išgirdus gyvai. Tai jaučiame mūsų organizuojamuose seminaruose pedagogams, socialiniams darbuotojams, žiniasklaidai ar politikams“, – pripažįsta A. Gaidarovič.
Teisininkės teigimu, labai svarbu ne ignoruoti nesantaikos kalbą, net jeigu abejojame, ar tikrai ją atpažinome. „Užvesti diskusiją komentaruose – jau žingsnis nepakantumo nesantaikos kalbai link. Kuo daugiau mes visi reaguosime į nesantaikos kalbos apraiškas, tuo mažiau liks erdvės reikštis neigiamai informacijai“, – įsitikinusi teisininkė.
Šiame straipsnyje išreikšta tiktai autoriaus nuomonė ir jam tenka visa atsakomybė už turinį. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už galimą pateiktos informacijos naudojimą.
Kas yra nesantaikos kalba?
Tai yra kalba, rašymas, gestai ar bet kokia kita verbalinės ir neverbalinės komunikacijos priemonė, kuria asmenys ar socialinės grupės diskriminuojamos pagal tokius požymius: rasę, religiją, etninę ir tautinę kilmę, lytį, negalią, seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.
Kas yra nesantaikos kurstymas?
Nesantaikos (arba neapykantos) kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Žodžio laisvė ir nesantaikos kalba
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau Konstitucija numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Užsakymo nr.: PT_80987717