„Džiaugiamės, kad „Darom“ akcija vyksta jau dvyliktuosius metus ir prisideda prie mūsų šalies švarinimo. Tačiau siūlome į šią akciją žvelgti kaip į gimtadienį – jį švenčiame kartą per metus, o atliekas generuojame ir su jomis susiduriame kasdien. Todėl natūralu, kad apsitvarkyti kartą per metus nepakanka – tai turime daryti kiekvieną dieną: rūpintis aplinka, kasdien pakelti šiukšlę, pagalvoti, kaip galime vartoti taupiau, rūšiuoti – geriau“, – įsitikinęs T. Vaitkevičius.
Ragina nebijoti imtis iniciatyvos
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas tvirtina, kad „Darom“ akcija yra puiki proga visiems kartu susitvarkyti aplinką ir kviečia visos šalies gyventojus prisijungti prie balandžio 27 d. vyksiančios švarinimosi misijos bei ragina nebijoti imtis iniciatyvos.
„Akcija vyks visoje Lietuvoje, organizatoriai yra numatę tam tikrus taškus, kur dalyviai bus aprūpinami pirštinėmis, maišais, surinktos atliekos bus centralizuotai išvežtos ir pan. Bet tikrai nemanau, kad turėtume nusiminti, jei nutiktų taip, kad tas organizatorių numatytas taškas pasirodytų esantis per toli, neužtektų pirštinių ar maišų – jei tik norime prisidėti prie akcijos sumanymo, visu tuo galime apsirūpinti ir patys.
Iš tiesų būtent „Darom“ yra gera proga imtis iniciatyvos, susikurti naujus įpročius ir gerus darbus atlikti iki galo. T.y., jei bet kurią dieną vaikščiodami miške radome padangą, nenumeskime jos kitame kampe, kur mažiau matytųsi mums, o tą padangą nuvežkime į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Jei radome plastiko, stiklo atliekų, nesuverskime jų į bet kurį konteinerį, o nuneškime į tam skirtus rūšiavimo konteinerius. Tai yra tikroji atliekų kultūra“, – tikina T. Vaitkevičius.
VAATC direktorius priduria, kad atliekų tvarkytojai visuose regionuose pastebi kai kurių gyventojų elgesį, kuomet pavojingos medžiagos, padangos ar kitos atliekos kaupiamos sandėliukuose ištisus metus, o „Darom“ akcijos metu visa tai suverčiama į bendrą atliekų krūvą ir taip tarsi prisidedama prie akcijos – tai, pasak T. Vaitkevičiaus, yra elementarus šiukšlinimas ir niekaip neprisideda prie tikslo daryti viską, kad patiems būtų jaukiau ir gražiau gyventi švarioje aplinkoje.
Situacija gerėja: šiukšlių surenkama mažiau
Nepaisant to, pasak T. Vaitkevičiaus, šiukšlinimo situacija Lietuvoje iš tiesų gerėja. Jei peržiūrėsime bešeimininkių atliekų, t.y. tokių, kurios išmetamos bet kur, srautus – jie mažėja.
„Kadangi remiame „Darom“ kasmet, ir akcijos metu surinktos atliekos keliauja pas mus, į regioninius atliekų tvarkymo centrus, galime sakyti, kad šių akcijų metu surenkama vis mažiau atliekų. Ta švara priklauso ir nuo atliekų tvarkytojų, ir nuo gyventojų. Pamažu suprantame, kad kiemsargis negali sugaudyti kiekvienos šiukšlės, kurią numetame. Žmonės iš tiesų yra bendruomeniški – kai kurie nešiukšlina dėl to, kad tiesiog sąžinė neleidžia ar gėda, kiti jau įpranta surinkti neatsakingai numestas atliekas“, – kalba VAATC vadovas.
T. Vaitkevičius tikina, kad mūsų šalyje vis sunkiau rasti tokių vietų, kur tikrai būtų ką veikti didelėms „Darom“ akcijos suburtoms savanorių grupėms. Panašu, kad nebėra taip apšiukšlintų vietų, kokias rasdavo „Darom“ veiklos pradžioje – pirmųjų akcijų metu buvo išvalomi didžiuliai šiukšlynai, visi turėjo dirbti pasiraitoję rankoves, o šiuo metu, anot specialisto, tokios didelės problemos nebėra.
Jo žodžius patvirtina ir „Darom“ akcijos projektų vadovė ir ekologė Justina Anglickytė. Jos teigimu, pirmaisiais „Darom“ akcijos metais buvo surinkta 500 tonų atliekų, trečiaisiais – 12 000 tonų. 2017-aisiais šis kiekis siekė 1500 tonų, o praėjusiais metais – jau tik 1350 tonų.
„Lietuvoje šiukšlinti jau tikrai nebemadinga, labiau – gėda. Retai pamatysi viešai šiukšlinantį žmogų. Visuomenė tikrai sąmoningėja, situacija gerėja. Ypač gerai pastebimas taromatų sistemos rezultatas – labai retai galima rasti depozitinių pakuočių gamtoje. Dabar čia dažniau mėtosi vienkartiniai kavos puodeliai. O akcijos metu surenkamas atliekų kiekis mažėja kasmet ir tuo labai džiaugiamės“, – tvirtina J. Anglickytė.
Anot „Darom“ akcijos projektų vadovės, problematiškos vietos, kur vis dar tenka padirbėti „Darom“ akcijos dalyviams, yra pamiškės, paežerės, įvairūs krūmynai, nuošalesnės vietos. J. Anglickytė sako mananti, kad taip yra dėl to, jog atokesnėse vietose yra mažiau žmonių, tad šiukšlintojų niekas nesudrausmina ir nesugėdina.
Kad tokių akcijų nebereikės – tikimybė maža
„Darom“ projektų vadovė tikina, kad jau dvyliktus metus vykstanti akcija yra gerai žinoma ir sulaukia daug dėmesio iš visos šalies gyventojų – organizatoriai nuolat gauna nemažai užklausų ir iniciatyvų tvarkytis, itin aktyvios yra bendruomenės, mokyklos, įmonės, kiek sunkiau pritraukti dirbančius jaunus žmones. Be to, kinta visuomenės požiūris į atliekų tvarkymą.
„Vis tobulėja atliekų tvarkymo sistemos, mažėja tolerancija šiukšlintojams, populiarėja požiūris, kad atlieka – tai resursas. Todėl tikime, kad po truputį gamtoje ar gatvėse besimėtančių šiukšlių nebeliks“, – pažymi J. Anglickytė.
VAATC vadovas T. Vaitkevičius savo ruožtu tikina, kad nors atliekų tvarkymo situacija pastebimai gerėja, būtų pernelyg drąsu teigti, kad „Darom“ akcijų ateityje nebereikės, nes nebebus išmėtytų šiukšlių, kurias reikėtų surinkti.
„Kaip atliekų tvarkytojai, turime siekti nulio atliekų tikslo. Bet kada pavyks jį įgyvendinti, sudėtinga pasakyti. Manau, kad atliekų tvarkymo situacija ženkliai gerėja dėl to, kad skiriame šiai problemai daug dėmesio ir apie ją daug kalbame viešojoje erdvėje. Be to, skiriasi kartų požiūris: jaunesnė karta, moksleiviai visai kitaip žvelgia į atliekų tvarkymą ir šiukšlinimą nei vidutinio amžiaus žmonės: jaunimas turi susiformavusį įgūdį, įprotį nešiukšlinti, ir tai yra švietimo pasekmė. Jei mes visai nustosime apie tai šnekėti, bijau, kad sugrįšime atgal. Mano manymu, „Darom“ akcijos ateityje taip pat reikės, galbūt galiausiai – atšvęsti ir pasidžiaugti, kad savo aplinkoje jau nebeturime šiukšlių“, – kalba T. Vaitkevičius.
Užsakymo nr.: PT_80957441