Investicijos į antrinių žaliavų rūšiavimą padeda apsaugoti Lietuvos gamtą

Antrinių žaliavų rūšiavimas ir perdirbimas– viena pagrindinių aplinkos apsaugos priemonių. Šia veikla užsiima ir privatūs verslai, kurie senos ir nebereikalingos elektronikos ar jos detalių rūšiavimui pasitelkia pažangią įrangą, todėl šio sektoriaus įmonės taip pat daug investuoja į našumo didinimą ir siekia neatsilikti nuo technologinio progreso. Visa tai padeda paruošti antrines žaliavas perdirbimui ir taip įgyvendinti žiedinės ekonomikos (darnaus vartojimo) principą.

Elektronikos plokščių ir kitų elektronikos detalių rūšiavimo srityje veikiančios AB „Rafimeta“ direktorius Vitalij Pronkin teigia, jog aplinkos apsaugos tema jam buvo aktuali nuo vaikystės, todėl šiandien jo valdoma įmonė siekia ne tik pelno, bet ir rūpinasi, kad kuo mažiau atliekų liktų neperdirbtos. Anot jo, sklandžią veiklą užtikrinti padeda ir gautos ES investicijos.

Įsigijo naują išmanią įrangą

Anot pašnekovo, ES investicijų pagalba įsigyta nauja įranga labiausiai stebina savo išmanumu. Jis atskleidžia, kad mašinos geba atliekas rūšiuoti ne tik pagal formą, bet ir spalvą ar kitas charakteristikas ir taip atskirti medžiagas perdirbimui, o tai – pirmas žingsnis link ateityje užsibrėžtų tikslų.

„Nauji rūšiavimo aparatai patys atrenka ir suskirsto medžiagas pagal tai, iš kokio metalo jos pagamintos. Šiandien mums tai leidžia perdirbti elektronikoje naudojamas plokštes, atskirti jose naudojamą metalą ir kitas medžiagas ir taip viską paruošti perdirbėjams. Tikime, jog naudodamiesi tokiomis technologijomis, ateityje galėsime atskirti ir gryninti skirtingus metalus, taip dar labiau padidindami darbo našumą“, – sako V. Pronkin.

ES investicijos didina darbo našumą

V. Pronkin teigimu, siekdama padidinti darbo našumą AB „Rafimeta“ pasinaudojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama ES investicijų priemone „Eco-inovacijos LT+“ – įsigijo naujus įrenginius, skirtus antrinėms žaliavoms rūšiuoti. Anot jo, tai leido sumažinti ne tik darbo jėgos poreikį, bet ir paspartinti visą procesą.

„Pasinaudoję ES investicijomis, optimizavome darbo procesus – dabar mums reikia mažiau žmogiškųjų išteklių, o viskas vyksta greičiau ir kokybiškiau. Naujos rūšiavimo mašinos per maždaug 16 valandų susitvarko su tokiu kiekiu atliekų, kuriam anksčiau reikdavo 6 žmonių, dirbančių 5 dienas. Dabar viskas atliekama kruopščiau, su mažesne klaidų tikimybe“, – pasakoja pašnekovas.

Vykdoma veikla leidžia svariai prisidėti prie gamtos tausojimo

Įmonės vadovo teigimu, jų įmonė surenka ir nepavojingas elektronikos atliekas ne tik Lietuvoje, bet ir Europos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse. Nors įmonė visų pirma padeda tvarkytis su antrinių žaliavų perdirbimo problema Lietuvoje, platus veiklos spektras leidžia to pasiekti ir kitose valstybėse.

„Mūsų veiklos sritis neapsiriboja tik Lietuva, nes atliekas surenkame ir iš aplinkinių bei toliau esančių valstybių. Tai, visų pirma, nauda mūsų šaliai – surenkamos antrinės žaliavos neatsiduria sąvartynuose ar miškuose, o jas perdirbus, medžiagas galima panaudoti dar kartą – taip įgyvendinamas žiedinės ekonomikos principas, o tai, kad žaliavas surenkame ir iš kitų valstybių, leidžia pasidžiaugti, jog prisidedame ir prie jų gamtos išsaugojimo“, – teigia V. Pronkin.

Įmonės, siekiančios diegti ekoinovacijas, gali pasinaudoti ES investicijomis ir teikti paraiškas finansavimui gauti pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamas ES investicijų priemones.

Daugiau informacijos apie priemonę „Eco-inovacijos LT+“ galima rasti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir ES investicijų svetainėse.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.