„Šiuo metu eksploatuojame 16 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, tačiau neretai matome, kad dalis atvežamų daiktų dar galėtų būti naudingi, pavyzdžiui, baldai, elektronika, statybinių medžiagų likučiai. Neretai ir aikštelių operatoriai sulaukia žmonių, kurie prašo vienos ar kitos lentos, galinčios praversti remontuojant namą“, – paklaustas, kaip gimė idėja paskatinti dalijimąsi daiktais Lietuvoje, pasakoja UAB „VAATC“ direktorius Tomas Vaitkevičius.
Pasak T. Vaitkevičiaus, pasaulyje dalijimosi daiktais iniciatyvų gausu, šios pasiteisina ir jų skaičius kasmet tik auga. Tai įrodo dalijimosi daiktais poreikį. Lietuva – ne išimtis, tad šalies gyventojams būtini panašūs sprendimai.
Skatins dalintis daiktais nemokamai
Šiuo metu Vilniaus regione jau vyksta paruošiamieji darbai ir pradedamas diegti dalijimosi daiktais stotelių tinklas. Specialūs dalijimosi daiktais nameliai bus įrengti Vilniaus apskrities didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA). 16 tokių stotelių yra planuojama įrengti dar iki šių metų pabaigos. Pirmieji dalijimosi daiktais nameliai bus atidaryti Vilniaus Pašilaičių mikrorajone, Vėliučionių gyvenvietėje ir Pakryžės kaime Vilniaus rajone, taip pat – Maleikėnų gyvenvietėje šalia Pabradės ir Jašiūnuose, Šalčininkų rajone. Kita dalis stotelių bus įrengtos naujose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse – jų artimiausiu metu Vilniaus mieste numatyta įkurti net 7.
DĖK`ui stotelių veikimo principas sukurtas taip, kad gyventojams dalintis daiktais būtų nesudėtinga ir patogu. „Tikimės, kad žmonės sąmoningai pristatys tuos daiktus, kurie, jų nuomone, bus tinkami naudoti, tačiau jiems nebereikalingi. Aikštelių operatoriai įvertins daiktų būklę ir tik tuomet juos patalpins stotelėje bei sistemoje. Informacija apie daiktus bus talpinama specialiame tinklapyje, pateikiant jų nuotraukas ir aprašymus. Šiame puslapyje žmonės galės rezervuoti patikusius daiktus, kuriuos vėliau turės atsiimti atvykę į stotelę. Paieškos sistema bus bendra visam Vilniaus regionui, o daiktų bus galima ieškoti pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, aikštelės vietą, daikto rūšį“, – pasakoja įmonės direktorius.
Pasak T. Vaitkevičiaus, surinkimo nameliuose kiekvienas daiktas bus laikomas tam tikrą laiką. Jei per nustatytą terminą juo niekas nesusidomės ir nepasiims, daiktas bus sutvarkomas kitais būdais, t. y., arba pašalinamas, arba panaudojamas kitur.
Kokie daiktai bus surenkami stotelėse?
Naujose dalijimosi stotelėse daiktai bus renkami remiantis vienu svarbiausių kriterijų – tinkamumu naudoti. „Manome, kad pirmiausia tai turėtų būti tinkami naudoti daiktai, taip pat – turintys nedidelius defektus, kurie žinomi naujam daikto šeimininkui ir kuriuos žmogus galės pats pasitaisyti“, – tikina VAATC direktorius.
Dėl saugumo reikalavimų, iš priimamų daiktų sąrašo bus eliminuojami pavojingi daiktai. „Ryškiausias pavyzdys – dažai ir lakai, kurių pakuotės buvo atidarytos. Tokiais atvejais mes nežinome, kas yra jų viduje, ir negalime garantuoti žmonių saugumo“, – vardija T. Vaitkevičius, tačiau priduria, kad neatidarytos ar nepažeistos dažų ar lakų pakuotės bus priimamos.
Artimiausiu metu į dalijimosi daiktais stoteles nebus renkami drabužiai. Pasak pašnekovo, šiuo metu netrūksta organizacijų, pavyzdžiui, socialinės globos įmonių, religinių bendruomenių, kurios vykdo rūbų surinkimą ir geba atliepti rinkos poreikį. Vis tik, jei ateityje šis poreikis atsiras, organizatoriai apsvarstys ir drabužių surinkimo galimybę.
Atsižvelgs į gyventojų poreikius
Pašnekovo teigimu, stotelių veiklos principas išliks lankstus ir, stebint žmonių poreikius, bus planuojama daiktų surinkimo stotelių veiklos plėtra, pavyzdžiui, kokius daiktus pradėti surinkinėti, ar reikalingas jų remontas.
Artimiausioje ateityje, kaip pasakoja T. Vaitkevičius, nėra planuojama vykdyti surinktų daiktų remonto. „Remontas kainuoja daug, neretai brangina daiktą ar net padaro jį brangesniu už naują, o, kai nežinai ar to brangiai suremontuoto daikto kam nors prireiks, tai tampa tiesiog nepateisinamu resursų švaistymu. Kol kas tikimės, kad poreikis dalintis naudotais, bet geros būklės daiktais bus pakankamas ir patenkins daiktais besidalijančių ir juos gaunančių žmonių poreikius, – įsitikinęs vadovas. – Sistema turi padėti saugoti mūsų resursus, o ne juos naudoti nepagrįstai.“
Jei bus poreikis, įmonė neatmeta galimybės remontuoti gaunamus daiktus. „Tokiu atveju kviesime tiek techninių mokyklų, kurios rengia meistrus, mokinius, tiek socialines iniciatyvas vystančias organizacijas ar tiesiog nagingus žmones, kurie galėtų prisidėti pataisant surinktus daiktus minimaliais kaštais“, – idėjomis dalijasi VAATC direktorius.
Nauda žmonėms ir gamtai
Dalijimosi daiktais stotelių tinklo iniciatoriai tikisi, kad sistemos nauda bus abipusė. Pirmiausia, gyventojams bus sudaromos galimybės nereikalingais, bet geros būklės daiktais atsikratyti patogiai. Už pristatytus daiktus iš žmonių nebus imamas mokestis, o šie daiktai nebus įskaičiuojami į gyventojui nustatytus kasmetinius nemokamai pristatomų atliekų kiekius. Į naujų šeimininkų rankas jie pateks nemokamai.
Galiausiai tikimasi, kad tokių stotelių tinklas sumažins ne vietoje paliekamų, pavyzdžiui, prie mišrių atliekų konteinerių ar pamiškėse, atliekų kiekius. Taip pat – padės taupyti finansinius išteklius, mat daiktų tvarkymas yra pigesnis nei išmetamų daiktų perdirbimas.
Užsakymo nr.: PT_80773299