– Tikriausiai daug žmonių, galvodami apie planšetinį kompiuterį, pirmiausia jį įsivaizduoja kaip patogų įrenginį naršyti internete, žiūrėti filmus ar vaizdo įrašus. Tačiau ar „iPad” gali rasti savo vietą verslo sektoriuje?

– 2010 metais, kai parduotuvių lentynose pasirodė „Apple“ planšetinis kompiuteris, jo naudojimas įmonėse kėlė daug abejonių, mat Steve‘o Jobso valdoma kompanija daugiausiai dėmesio skirdavo produktams, kurie patiktų paprastiems jų naudotojams. Tačiau, kai kompanijos vairą perėmė Timas Cookas, situacija pasikeitė – dėmesys pakrypo į verslo atstovus, buvo tobulinami produktai, pradėta bendradarbiauti su didelėmis pasaulinėmis kompanijomis. Pavyzdžiui, kartu su IBM pradėtos kurti mobiliosios programėlės, kuriomis naudotis gali įvairiuose sektoriuose dirbančios kompanijos, o kartu su „Microsoft“ – „Office 365“ paketas, kuriuo ypač patogu naudotis turint „iPad“.

Ir verslas tai pastebėjo. Praėjus vos keturiems metams po „iPad“ pristatymo, „Apple“ planšetinį kompiuterį jau naudojo 98 proc. „Fortune 500“ ir 91 proc. „Global 500“ sąrašo įmonių. Taip pat šis planšetinis kompiuteris tapo populiaria mokymosi priemone daugelyje pasaulio mokyklų ir universitetų.

– Dėl kokių priežasčių įmonės renkasi planšetinius kompiuterius kaip darbo įrankius? Kokią naudą jos įžvelgia, ar kokius procesus šis įrenginys palengvina?

– Priežasčių yra daug, tačiau viena pagrindinių – siekis transformuoti verslą ar vidinius procesus. Įmonės procesus nori atlikti greičiau, pigiau, efektyviau ir patogiau. Pavyzdžiui, perėjimas iš popierinių procesų į skaitmeninius, kai šūsnį popierių gali pakeisti vienas planšetinis kompiuteris, ar skirtingus procesus – skambutis, ataskaita, pranešimas, spausdinimas, duomenų atnaujinimas, duomenų suvedimas – pakeisti vienu, skaitmeniniu. Kita priežastis – bendra nuosavybės kaina, kai įmonės pradeda vertinti įvairius kriterijus, susijusius su sprendimais – įsigijimu, platforma, saugumu, ilgaamžiškumu – ir tuomet nusistato tinkamiausias priemones šiems kriterijams patenkinti.

Būtent „iPad“ įmonės renkasi todėl, kad tai – stabiliausiai veikianti kompiuterinė technika, kuri taip pat turi ir didžiausią likutinę vertę. Be to, juo besinaudojantys darbuotojai išreiškia didžiausią pasitenkinimą, mat įrenginys pasižymi intuityviu naudojimusi ir bekompromisiu saugumu.

– Kokiuose sektoriuose veikiančios įmonės dažniausiai naudojasi planšetiniais kompiuteriais, šiuo atveju – „iPad“? Ar Baltijos šalyse veikiantis verslas taip pat perima šias tendencijas?

– Anksčiau „iPad“ darbo funkcijoms atlikti naudodavo išimtinai užsienio įmonių, pavyzdžiui, „Coca Cola“, „Phillip Morris“, atstovybės. Šiuo metu savo procesus optimizuoja ir vis daugiau lietuviškų, latviškų ar estiškų įmonių. Jei kalbame apie konkrečius sektorius, tai „iPad“ labiausiai paplitęs aviacijos, finansų, draudimo, gamybos ir paslaugų sektoriuose.

– Papasakokite plačiau, kuo aviacijoje pasitarnauja „iPad“. Ar turime Baltijos šalyse veikiančių aviacijos įmonių, kurios savo procesus optimizavo pradėdamos naudoti planšetinius kompiuterius?

– Anksčiau pilotams savo „skrydžio krepšiuose“ tekdavo nešiotis 10–44 kilogramus popierių su svarbia informacija. Pakeitus juos „iPad“ įrenginiais, lėktuvuose sumažėjo gabenamo svorio, nes pats planšetinis kompiuteris, priklausomai nuo jo modelio, sveria 300–700 gramų. Šiandien visi pilotai naudoja „iPad“ skrydžio pasiruošimui, naudojimosi instrukcijoms peržiūrėti, ataskaitoms paruošti, orų prognozėms ar checklist’ams pasitikrinti, o jų darbas tapo kur kas efektyvesnis ir tikslesnis. Pavyzdžiui, kai Lietuvoje registruota oro linijų bendrovė „Avion Express“ popierinę informaciją pakeitė „iPad“, lėktuvuose sumažėjo gabenamo svorio ir taip buvo sutaupoma nemažai kuro. Kitas pavyzdys – Latvijos oro linijų kompanija „airBaltic“. Jie suskaičiavo, kad popierinę informaciją pakeitus planšetiniais kompiuteriais, organizacija kasmet sutaupė apie du milijonus popieriaus lapų.

Šiuo metu „iPad“ įrenginiais naudojasi daug oro linijų kompanijų, pavyzdžiui, „GetJet“, „Smartlynx“, „Nordica“, „British Airways“ ir kt. Tai – ne tik ilgaamžiškas ir patogus naudotis įrenginys, turintis didelį aviacijai skirtų aplikacijų pasirinkimą, tačiau ir stabiliausiai veikianti operacinė sistema.

– Kur pritaikyti ir kokios apčiuopiamos naudos iš „iPad“ įrenginių gali tikėtis įmonės, veikiančios kituose sektoriuose?

– Finansų organizacijos dažniausiai naudoja „iPad“ kaip įrenginį pristatymų, pardavimų ar kitų susitikimų su klientais metu, tuo tarpu gamybos įmonės – siekdamos optimizuoti procesus ar apmokyti žmones. Paslaugas teikiančios įmonės, pavyzdžiui, „Wolt“ ar “DServe”, „iPad“ pagalba teikia maisto užsakymo restoranuose paslaugas. O trijose Baltijos šalyse kavinių tinklą turinti „Caffeine Roasters“ Estijoje „iPad“ įrenginius naudoja kaip kasos aparatus. Jais darbuotojams lengva ir patogu naudotis, o pats sistemos darbas – greitas ir sklandus.

Dar vienas pavyzdys – Baltijos šalyse veikiančios draudimo kompanijos „ERGO Insurance SE“ filialas Lietuvoje. Ten ne gyvybės žalų administravimo padalinio ekspertai naudojasi „iPad“ įrenginiais registruodami žalas. Tokiu būdu yra optimizuotas žalos užregistravimo ir administravimo procesas, ko pasekoje yra taupomas laikas.

Bet kuriuo atveju, priklausomai nuo verslo srities ir pačios įmonės tikslų, organizacijos naudojasi taikomosiomis programomis iš „App Store“ arba turi savo susikurtas mobiliąsias programėles.

– Kalbant apie įmones ir svarbiausius procesus, jūsų nuomone, kokia ateitis jų laukia? Ar „iPad“ ir toliau atlieps verslo organizacijų poreikius?

– Verslo procesų skaitmeninimas tęsis ir toliau. Vis daugiau įmonių sieks dar labiau efektyvinti savo darbą, jį atlikti patogiau, greičiau ir pigiau. Savo ruožtu „iPad“ taps mobiliu tokių organizacijų įrankiu, sudarančiu galimybes darbuotojams atlikti daugiau užduočių nepriklausomai nuo fizinės darbo vietos ir užtikrinančiu informacijos saugumą.