– Propaguojate kiek neįprastą gyvenimo būdą – stengiatės vengti vartoti plastikines pakuotes ir taip prisidedate prie taršos mažinimo. Papasakokite, nuo ko viskas prasidėjo.
– Šiukšlinimo, plastiko mažinimo tema susidomėjau pradėjusi gyventi savarankiškai, kuomet persikėliau į Vilnių studijuoti. Pastebėjau, kiek pati prikaupiu atliekų ir sąmoningai fiksavau, ką su jomis darau. Pamažu pradėjau domėtis ne tik plastiko mažinimo klausimu, bet ir sveikesniu gyvenimo būdu, ėmiau ieškoti natūralesnės kosmetikos. Tai virto mano gyvenimo būdu, draugišku gamtai, su kaip įmanoma mažiau plastiko ir atliekų.
Yra gerai žinomas terminas „zero waste“ arba „nulis atliekų“, nors iš tiesų greičiausiai nėra žmogaus, kuris sugeneruotų nulį atliekų. Todėl vadinu tai kelione, kurioje stengiuosi vartojamus produktus ar veiklas pakeisti gamtai draugiškesnėmis: renkuosi dviratį vietoje automobilio, medžiaginį maišelį vietoje plastikinio, ar apskritai atsisakau maišelių ir, pavyzdžiui, bananų kekę tiesiog įsidedu į pirkinių krepšelį. Tai yra kelionė, bet ne galutinis taškas, nes jis tikriausiai nėra įmanomas.
– Kaip ieškote alternatyvų plastikinėms pakuotėms?
– Stengiuosi visais įmanomais būdais išvengti plastiko ar kitų kombinuotų pakuočių, kurių sudėtyje yra ir popieriaus, ir plastiko – vadinamųjų tetrapakų. Įprastai apsipirkinėdama naudoju savo maišelius ir, jei tik galiu, perku produktus be įpakavimo. Bet tikrai pastebiu problemą – vis dar sunku rasti visą produktų grupę, pavyzdžiui, kruopas, daržoves ir vaisius, vienoje parduotuvėje. Iniciatyvų daugėja, atsiranda gamtai draugiškesnių parduotuvių, taip pat ir internete, tačiau norint susirinkti visą prekių, neįpakuotų į plastiką, krepšelį, vis dar neretai tenka aplankyti ne vieną specializuotą parduotuvę.
Tai ypatingai aktualu kalbant apie higieną, kosmetiką: ekologiška, ne į plastiką įpakuota dantų pasta yra specializuotoje parduotuvėje, dezodorantas kartoninėje pakuotėje – kitoje parduotuvėje, dar kitą produktą tenka įsigyti internetu. Gaila, kad šiandien dar neturime galimybės ateiti į vieną parduotuvę ir nusipirkti visas reikalingas prekes, įvyniotas į aplinkai draugišką medžiagą.
– Kokias prekes įsigyjate įprastuose prekybos centruose?
– Standartinėse parduotuvėse įsigyju dalį daržovių, kurias galima pirkti be įpakavimo, arba su savo maišeliu, taip pat – stikle ar skardinėse esančius produktus, kiaušinius. Didžiąją dalį kosmetikos perku internetu ar nuvykdama į specializuotas parduotuves, nes šių prekių aplinkai draugiškose pakuotėse rasti prekybos centruose kol kas nepavyksta.
– Kaip manote, kuriuos produktus įsigydami aplinkai kenkiame labiausiai?
– Du pagrindiniai plastiko atliekų generavimo taškai namuose – virtuvė ir vonia. Manau, didžioji dalis atliekų visgi gimsta perkant pieno produktus, daržoves bei kosmetikos priemones, įpakuotas į plastiką. Tačiau pasidomėję daugiau pamatysime, kad ir drabužių pramonė yra siejama su netvaria gamyba.
Nereikia manyti, kad esame šaunūs jau vien dėl to, kad rūšiuojame, nes tai jau yra vartojimo padarinys. Vis tik didesnis tikslas būtų permąstyti savo vartojimą ir siekti mažinti išmetamų atliekų kiekį. Tačiau susidaro įspūdis, kad visuomenėje visgi vyrauja požiūris, kad rūšiavimas jau yra tas aukščiausias taškas ir labiausiai pagirtina veikla, nors iš tiesų tai neapima esmės.
– Socialiniame tinkle „Facebook“ administruojate profilį „No Plastic Is Fantastic“. Koks jūsų tikslas?
– Netrukus po to, kai pradėjau domėtis plastiko mažinimo tema, ieškoti draugiškų gamtai alternatyvų, savo atradimais ėmiau dalintis su draugais. Jų paskatinta sukūriau profilį socialiniame tinkle. Mano tikslas nebuvo sulaukti daug sekėjų, tiesiog norėjau dalintis man įdomia informacija su savo draugais. Sekėjų ratas natūraliai išaugo ir dabar dalinuosi šia informacija su daugybe žmonių, kurių nepažįstu.
Iš tiesų dirbu visiškai kitoje srityje, o domėjimasis ekologija, plastiko taršos problema yra mano laisvalaikis, „užklasinė“ veikla, kuri man – labai įdomi ir teikia malonumą. Stengiuosi atrasti laiko savaitgaliais, pasiskaityti, kas naujo pasaulyje, ypač – pastaruoju metu, kuomet vis daugiau šalių stengiasi atsisakyti plastiko arba bent jau nedalinti plastikinių maišelių didžiosiose parduotuvėse.
– Kokias tendencijas pastebite, ar žmonėms vis labiau rūpi, kokius kalnus atliekų jie po savęs palieka, ar tai vis dar – didžiulė problema?
– Pastebėjau vieną ryškią tendenciją, kad jaunimas pradeda labai atsakingai žiūrėti į vartojimą apskritai ar bent jau domėtis aplinkai mažiau kenksmingu gyvenimo būdu. Žinoma, ne visi turi galimybių tai įgyvendinti, nes galbūt šalia nėra specializuotų parduotuvių ar kai kurie produktai yra brangesni, pvz., ekologiška kosmetika. Visgi pastebėjau labai aiškią tendenciją, kad jauni žmonės yra vėliavnešiai, kurie kalba apie tai ir netgi bando pamokyti vyresnius žmones rūšiuoti ar vartoti mažiau plastiko.
Taip pat pastebiu, kad jauno amžiaus žmonės vis dažniau kavinėse kavą išsinešimui prašo įpilti į nuosavus puodelius, ar tiesiog elementariai pasivaišina kava prisėdę prie staliuko, iš įprastų indų. Prekybos centruose taip pat matau vis daugiau žmonių, nebesinaudojančių vienkartiniais plastikiniais maišeliais, o prekes kraunančių į medžiaginius atsineštus maišelius.
Mano kuprinėje taip pat visuomet yra medžiaginis pirkinių maišelis, mažas medžiaginis maišelis produktams. Su savimi visad turiu ir šakutę, peilį, metalinį šiaudelį ir gertuvę vandeniui. Žmonės šalia savęs dabar visuomet turi telefoną, o aš – gertuvę ir medžiaginį maišelį. Manęs dažnai klausia, ar nesunku visa tai su savimi nešiotis, bet aš atsakau, kad mano sąžinės graužatis perkant plastike įpakuotą produktą yra sunkesnė nei mano minėti keli daiktai.
– Jei žmogus nuspręstų keisti savo gyvenimo būdą į aplinkai draugiškesnį, nuo ko reikėtų pradėti?
– Visų pirma reikėtų pastebėti, kiek per kelias dienas ar savaitę sukaupiame atliekų ir tada pagalvoti, ar tikrai nėra galimybių sumažinti šį kiekį. Pati visuomet galvojau, kad tas „perėjimas“ yra labai sunkus, tačiau jį galima suskaldyti į etapus. Pradėkime nuo visai paprastų dalykų. Anksčiau pati iš įpročio parduotuvėje vaisius įsidėdavau į vienkartinį plastikinį maišelį, dabar taip nebedarau, bet pastebiu, kad kai kurie žmonės – daro. Pavyzdžiui, lentynose galima rasti pomidorus su įpakavimu ir be. Tad kodėl nepasiėmus tų pomidorų be įpakavimo? Tokiais nedideliais žingsniais judėdami jau netrukus pastebėsite, kad šiukšliadėžės turinys gali gerokai sumažėti.
Užsakymo nr.: PT_80689221