Atiduodami daiktai – geros kokybės

Humanitarinę veiklą vykdanti ir vargstantiems padedanti organizacija „Caritas“ pagalbą žmonėms teikia jau tris dešimtmečius. Organizacijos atstovai skaičiuoja, kad kasmet rūbais ir daiktais padeda 15-ai tūkstančių žmonių, o tokia pagalba Lietuvos piliečiams reikalinga nuolat.

„Dažniausiai žmonės atiduoda drabužius. Nemažai aukojama ir baldų, buities prietaisų. Galime pastebėti, kad žmonės vis geriau supranta, jog aukojamas daiktas turi būti kokybiškas, veikiantis“, – pasakoja „Carito“ komunikacijos atstovė Justina Daugalaitė.

Pagalbą žmonėms, kuriems ji reikalinga, teikia ir Lietuvos samariečių bendrija. Trakų skyriaus samariečiai pasakoja, kad gyventojams reikia ne tik baldų ar buitinės technikos, bet, pavyzdžiui, ir žaislų ar kanceliarinių prekių. „Tai ypač aktualu šeimoms, kurios gyvena skurde ir kaimiškose seniūnijose. Pažįstame ne vieną šeimą, kuri mielai priglaustų nebenaudojamus daiktus. Paskutinį kartą žmonėms buvo padovanotas puikus dviratis ir gerai veikianti skalbimo mašina. Visi daiktai, kuriuos dovanojo žmonės, buvo geros kokybės“, – tvirtina Lietuvos samariečių bendrijos Trakų skyriaus narė Silvija Masiukienė.

Asociatyvi nuotr.

Viena iš misijų – tausoti aplinką

Vargingai gyvenantiems padedančios organizacijos neslepia – tokia misija ne tik gelbsti žmones, tačiau ir mūsų visų aplinką. Mat daug daiktų nėra tiesiog išmetami kaip atliekos, o skiriami pakartotiniam panaudojimui. „Mūsų darbe prioritetas yra pagalba žmogui, tačiau ekologijos, pakartotinio panaudojimo idėjos mums taip pat nėra svetimos. Tikime, kad dalinimasis daiktais gali ne tik padėti žmonėms čia ir dabar, bet ir turėti teigiamą poveikį bendruomenėms. Tai skatina jų bendruomeniškumo jausmą, kelia bendrą dalinimosi atmosferą, kuri šiandien yra ypač reikalinga“, – sako „Carito“ atstovė.

„Caritui“ antrina ir samariečių narė: „Manau, kad lietuviai yra pakankamai taupūs žmonės ir nori, kad jų daiktai būtų panaudoti dar kartą, o ne išmesti į sąvartyną. Be to, kai kuriems žmonėms patogiau ir greičiau nenaudojamus daiktus atiduoti nei patiems rūpintis jų išmetimu“.

Antrinį panaudojimą skatina Europos Sąjunga

Skaičiuojama, kad Bendrijos šalys per metus sukaupia daugiau nei 2,5 mlrd. tonų atliekų. Europos Sąjunga neslepia savo tikslų ir norų mažinti atliekų skaičių bei skatinti pakartotinį panaudojimą.

Asociatyvi nuotr.

2018 m. gegužės mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė naują atliekų tvarkymo direktyvą, kurioje numatoma, kad valstybės narės turi didinti komunalinių atliekų pakartotinį panaudojimą ir perdirbimą. Pavyzdžiui, iki 2025 metų pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas turi pasiekti 55 proc., o iki 2035 metų – jau ir 65 proc.

Atiduoti geriau nei išmesti

Pastebima, kad vis daugiau žmonių pradeda suprasti antrinio panaudojimo reikšmę – nebereikalingais daiktais nori padėti žmonėms, ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo.

Močiutės butą paveldėjusiam Remigijui iš Ukmergės nekilnojamasis turtas atiteko su daugybe baldų, indų bei kitų smulkmenų. Dauguma jų, nors ir buvo seni, tačiau geros būklės. Vyras pasakoja nusprendęs daiktus, kurių jam nereikia, atiduoti žmonėms, o ne parduoti. „Galimybę daiktus parduoti apsvarstėme, tačiau galiausiai nusprendėme juos atiduoti. Mūsų rajone netrūksta pavienių žmonių ar šeimų, kurie gyvena paprasčiau, neretai negali įsigyti baldų, o jų jiems reikia tikrai ne vieno. Atiduodamus daiktus žmonės ėmė noriai ir ne po vieną – ir stalą, ir kėdes, ir net indus“, – pasakoja Remigijus.

Ukmergiškis neslepia, kad prie noro atiduoti baldus prisidėjo ir pakartotinio daiktų panaudojimo idėja. „Buvo galima nenaudojamus senus daiktus lengvai sumesti į priekabą ir išvežti į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Tačiau ten daiktas jau nuguls negrįžtamai. Mūsų atveju daiktai turi naujus šeimininkus ir tarnauja antrą kartą. Pavyzdžiui, vieniems jie tapo naujais baldais namuose, kitiems – naujomis kėdėmis sodo namelyje“, – džiaugiasi vyras.

Asociatyvi nuotr.

Remigijus pasakoja, kad į žmonėms padedančias organizacijas pats nesikreipė. Jis patalpino skelbimą internete ir sulaukė nemažai susidomėjusių kraštiečių. Humanitarinės organizacijos sako pačios irgi ieškančios tų, kuriems reikia pagalbos. „Pirmiausia, stengiamės sustiprinti vietinių bendruomenių kultūrą ir ieškome, kas ir kaip galėtų padėti artimiausioje aplinkoje. Jei ten pagelbėti galinčių žmonių nerandame, tuomet ieškome visoje Lietuvoje. Tam pasitelkiame savo internetinį puslapį ir „Facebook“ paskyrą. Dalinamės istorijomis ir taip ieškome galinčių padėti“, – pasakoja „Carito” atstovė J. Daugalaitė.

Steigs dalinimosi daiktais stoteles

Siekiant mažinti vartojimą ir paskatinti žmones dalintis nebenaudojamais, tačiau vis dar puikiai savo funkciją atliekančiais daiktais, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) iki šių metų pabaigos Vilniaus apskrityje planuoja įsteigti dalinimosi daiktais stoteles „DĖK`ui“.

Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse įsikursiančiose stotelėse gyventojai galės palikti geros būklės, bet jiems nebereikalingus daiktus. Informacija apie tokius daiktus bus patalpinta interneto platformoje, kur bus patogu reikalingus daiktus rezervuoti ir, atvykus į stotelę, juos nemokamai pasiimti. VAATC atstovų teigimu, tokios daiktų stotelės puikiai pasitarnaus nebenaujiems, bet vis dar geriems daiktams suteikiant antrą šansą ir virs populiaria visuomenei bei gamtai naudinga iniciatyva.

Užsakymo nr.: PT_80654933