„Vilnius turi daugybę poreikių. Jei pažvelgsime į tvarkingai planuojamus miestus, 15 min. atstumu nuo bet kuriame mikrorajone esančių namų galima rasti gerą darželį, mokyklą, parką, sporto objektus: stadioną, baseiną ir kt. Vilniuje viso to nėra. Maža to, turime tokius mikrorajonus kaip Perkūnkiemis, kuriame net gatvių karkasas neišbaigtas, priklauso privatiems vystytojams, o žmonės už gatvių valymą ir apšvietimą moka savo pinigais. Tokių dalykų neturi būti“, – įsitikinęs buvęs ūkio ministras.
Jo teigimu, be sporto objektų, darželių reikia kalbėti ir apie sostinės gatves – jos turi būti ne lopomos, o kai kur – ištisai pertiesiamos, pagrindinėse sankryžose turi atsirasti tuneliai ir viadukai. Be to, Vilnius yra bene vienintelė Europos sostinė, lig šiol neišsprendusi didelio talpumo modernios transporto priemonės klausimo: modernūs didmiesčiai neįsivaizduojami be vienos iš šių viešojo transporto priemonių – metro, tramvajaus ar talpiųjų autobusų.
„Tad užduotis nėra iš lengvųjų: investuoti reikia daug kur, o Vilniaus miesto biudžetas nėra didelis. Bet tikrai yra galimybių surinkti šiems miesto poreikiams reikalingą sumą“, – tvirtina Seimo narys.
Milijardas eurų investicijų: kaip Vilniui gauti šią sumą
Anot kandidato į Vilniaus merus, jei žvilgtelsime, kaip infrastruktūrą finansuoja kitos šalys ir miestai, pamatysime, kad iš biudžeto mažai kas turėtų galimybių iškart vykdyti didžiulius projektus. Dauguma šalių naudojasi specialiais finansiniais instrumentais – investiciniais fondais.
„Mano galva, vienas įspūdingiausių pavyzdžių – kaip Lenkija sutvarkė savo kelius. Dar prieš penkiolika metų Lenkijos keliai buvo vadinami mirties keliais. Šiandien mūsų kaimynai turi modernias autostradas visomis kryptimis, keliai nuo Lenkijos sienos yra geresni nei Lietuvoje. Ir visa tai pastatyta su panašaus fondo pagalba. Lenkija, įdėjusi į kelių plėtros fondą 10 proc. visos reikiamos sumos, dar devynis kartus tiek pasiskolino iš tarptautinių institucijų – Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kitų fondų.
Mano matymas labai panašus: turime sukurti fondą, į kurį Vilnius įdėtų vieną dalį lėšų, o dar devynias galėtume pasiskolinti iš Europos investitorių“, – aiškina ilgametę patirtį versle turintis D. Kreivys ir priduria: palūkanos yra minimalios, nes šie fondai skirti būtent tokiems projektams – infrastruktūrai šalyse plėtoti.
Pradžia – iš nacionalinio stadiono lėšų
Seimo nario teigimu, pradinę sumos dalį, kurią miestas turėtų įdėti į fondą, galima nesunkiai surasti. Šiam tikslui pasitarnautų nacionalinis stadionas ant Šeškinės kalvos, kurio projekto vertė – 200 mln. eurų.
„Daug kas apsirinka, kuomet sako, kad nacionalinis stadionas kainuoja tik 100 mln. eurų. Iš tiesų jis kainuoja 200 mln., nes 22 hektarai žemės po šiuo stadionu yra verti 100 mln. eurų. Pardavę šį sklypą privačiam verslui, gautume 100 mln. į miesto biudžetą. Tuos pinigus paskyrę į fondą, iš tarptautinių institucijų galėtume gauti dar 900 mln. Tai yra milijardas eurų, už kurį mieste galima būtų sukurti ir atnaujinti daugybę objektų“, – tikina D. Kreivys.
Politiko teigimu, šiuo metu Seime svarstomas vadinamasis infrastruktūros įstatymas, kuriame numatoma, kad vystytojai, dirbantys su projektais Vilniuje, turės prisidėti prie miesto infrastruktūros kūrimo. Vystytojų mokami pinigai turėtų keliauti į šį fondą, o iš jų būtų mokamos palūkanos.
„Be abejo, nemaža dalis objektų, statomų iš šio fondo, būtų atsiperkantys. Vietoj vieno didelio stadiono mieste gali atsirasti vienas keturių žvaigždučių UEFA stadionas, talpinantis 10 tūkst. žiūrovų, ir daugiau nei 50 kitų sporto objektų visame Vilniuje. Didžioji dalis tų objektų, jei bus išmintingai valdomi, būtų atsiperkantys – miestui nereikės už juos mokėti, ir dar šiek tiek pinigų palūkanoms ir grąžinti paskoloms turėtų likti. Be abejo, šie objektai turėtų komercinį ir nekomercinį tvarkaraščius – numatytu metu jais nemokamai ar už minimalų mokestį galėtų naudotis vaikai ir senjorai, kitu metu – mėgėjai ir kt.“, – kalba daugiau nei dešimtmetį versle dribęs D. Kreivys.
Surinkti milijardą – ne sudėtingiausia dalis
Pritraukti minėtą sumą pinigų, anot Seimo nario, nėra sunkiausias uždavinys – visų pirma miestas turi turėti aiškią savo vystymosi strategiją. Šiandien Vilnius nevaldomai plečiasi, namai statomi net tose vietovėse, kur nėra aiškaus gatvių plano, dviračių takų, darželių. „Pilaitėje gyvena 30 tūkst. žmonių, aplink Pilaitę esantys rajonai „prideda“ dar 20 tūkst. gyventojų. O mokyklos yra dvi: gimnazija ir progimnazija. Progimnazijoje mokosi 1800 vaikų. Dėl patalpų stygiaus klasės atitvertos koridoriuose. Didesnio neūkiškumo mieste turbūt neįmanoma įsivaizduoti“, – kalba buvęs ūkio ministras.
Jo teigimu, spręsti šias problemas galima pirmiausia sutarus su miestiečiais, kaip vystysime Vilnių ir koks šis miestas turi būti. Strategija turi būti ilgalaikė, o pagal ją turi būti rengiamas bendrasis miesto planas, kuriame atsispindės visi prioritetai: naujos gatvės, tuneliai, viadukai, naujos mokyklos, darželiai, visa reikalinga sporto infrastruktūra, moderni ir talpi miesto transporto priemonė, jei vilniečiai nuspręs, kad tokia reikalinga.
Kokybiškam bendrajam planui parengti turėtų atsirasti nepriklausoma vyriausiojo miesto architekto institucija. Vyriausiojo miesto architekto pareigas, anot D. Kreivio, turi užimti žmogus, kuriuo vilniečiai pasitiki, ir kurį gerbia. Jis kartu su komanda turėtų tris funkcijas: miesto bendrasis planas ir jo laikymasis, miesto estetika – kaip Vilnius atrodo, ir trečia – darbas su bendruomenėmis.
„Šiandien turime daugybę konfliktų tarp verslo ir bendruomenių. Dažnai užduodamas klausimas: jūs už paveldą, ar už verslą? Tokių klausimų neturi būti. Paveldas ir verslas turi eiti koja kojon, taip, kaip Pacų rūmuose, kurie atstatyti Senamiestyje. Verslas irgi gali ir nori saugoti paveldą, ir čia vyriausiojo architekto institucija galėtų padėti. Taip išvengtume tokių incidentų kaip „stiklainiai“ aplink Jokūbo ir Pilypo bažnyčią. Tai – puiki miesto teritorija, kurią reikia sutvarkyti, bet sutvarkyti turime išsaugodami paveldą“, – tvirtina kandidatas į Vilniaus merus.
Padėtį taisytų elementarios vadybos žinios
Turint miesto planą ir surinkus finansus jam įgyvendinti, belieka juos skaidriai išleisti. Tam, anot D. Kreivio, reikalinga centrinė Vilniaus viešųjų pirkimų agentūra, kuri skaidriai parengtų konkurso sąlygas ir profesionaliai atrinktų nugalėtojus. Šioje viešojoje įstaigoje turėtų dirbti profesionaliausi žmonės, o siekiant išvengti korupcijos, jos veiklą prižiūrėtų viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Paskutinė, bet ne mažiau svarbi grandis – visų projektų priežiūra, ir nuolatinis sekimas, kaip sekasi įgyvendinti planus. „Šiandien matome tokių projektų, kai po pusmečio nuo statybos darbų pabaigos pradeda griūti plytelės, o garantinis remontas yra „tik dėl akių“. To negali būti. Įmonės, kurių pareiga – atlikti techninę ekspertizę, turi būti pertvarkomos į aukščiausio lygio ekspertines kompanijas, kurios gebės priežiūrą vykdyti nuolatos ir užtikrinti, kad kokybė darbų pridavimo metu būtų nepriekaištinga. Tai – ne raketų mokslas, o tik paprasta vadyba. Būtent jos šiuo metu mieste labai trūksta“, – tvirtina kandidatas į Vilniaus merus.
Užsakymo nr.: PT_80474427