Pirmiausia todėl, kad vis atidedame savo įsipareigojimą Europos Sąjungai iki 2030-ųjų per pusę sumažinti aplinką teršiančių viešojo transporto priemonių skaičių, o iki 2050-ųjų jų visai atsisakyti. Todėl, kad mūsų eismą stabdys nauji troleibusai, kurie, kaip ir senieji, negali nė metro nuvažiuoti be kontaktinio tinklo. Todėl, kad nesumaniai išnaudosime didžiules lėšas, investuodami į praeities, o ne ateities transportą.
Kaunas turi žiūrėti į ateitį. Būtų gerai, kad miesto savivaldybė suprastų, jog išdailintas miesto centras nesulaikys Kauną paliekančių miestiečių, kurių dauguma gyvena miegamuosiuose rajonuose. Esu įsitikinusi, kad svarbus prioritetas turi būti teikiamas viešajam transportui, kuris turi tapti patogiu, draugišku aplinkai ir netgi madingu.
Kaimynai atsisako troleibusų
Kaip gyvena mūsų kaimynai? Kopenhaga pranešė, kad iki 2025 metų taps miestu be anglies dioksido. Danijos sostinėje Kopenhagoje rengiamos elektromobilių krovimo, vandenilinio kuro stotelės, mažinamas parkavimo mokestis naujų technologijų automobiliams. Jau dabar 64 proc. Kopenhagos savivaldybės automobilių naudoja elektrą arba vandenilį. Nauji miesto autobusai gali turėti tik elektrinį variklį. Kopenhaga, troleibusų, kaip stabdančių eismą, atsisakė dar 1963 metais.
Kaimynai lenkai sparčiai modernizuoja savo viešąjį transportą. Krokuvos elektrobusų parkas yra penktas pagal dydį Europoje, o Varšuva neseniai nusprendė įsigyti 130 elektrobusų.
Ir vėl tenka pavydžiai žvelgti į estus, kurie mąsto strategiškai. Estijos sostinės viešojo transporto įmonė paskelbė planuojanti visus naudojamus autobusus, įskaitant gamtinėmis dujomis varomus, bei troleibusus, iki 2035 metų pakeisti elektrobusais, jų įsigyjant 650-700. Lėtais vadinami estai taip pat po truputį išmontuoja troleibusų tinklus.
Reikia planuoti progresą, ne tik išleisti pinigus
Minėti miestai turi aiškius planus, kaip tobulės jų susisiekimo sistema ir kaip jie įgyvendins ES direktyvą, kuri reikalauja, kad iki 2050 m. visiškai neliktų taršių automobilių – juos pakeistų elektromobiliai, dviračiai ir kitos aplinkai draugiškos transporto priemonės. Tokia ilgalaikė strategija reikalinga ir Kaunui, nes dabar susidaro įspūdis, kad svarbu pirkti, bet aiškaus plano nematyti.
Kaunas investuoja į praeities, ne ateities transportą. Suplanuota pirkti dyzelinius ir hibridinius autobusus bei troleibusus be autonominės ridos. Troleibusai be autonominės ridos Europoje jau seniai atgyvenęs reikalas, nes jie stabdo eismą, negalima keisti jų maršrutų. Nukritus „ūsams“ troleibusai įstringa eisme, trukdydami nuo transporto spūsčių ir duobėtų gatvių pavargusius vairuotojus.
Kauno planuojama investicija yra didžiulė – apie 70 mln. eurų, bet ji mums nepadės pereiti prie šiuolaikinio transporto. Investavus į dyzelinius ir hibridinius autobusus, kurių techninis aptarnavimas labai brangus, o eksploatacijos laikas trumpas (8-9 metai), Kaunas apie naujos generacijos viešąjį transportą galės kalbėti tik po 2030 metų.
Gyventojus vargina nepatogūs maršrutai
Kaunas paprastai pirmauja viešojo transporto srityje, lyginant su kitais miestais. Dar 2008 metais viešojo transporto stotelėse pradėtos montuoti švieslentės, kuriose rodoma su miesto autobusų ir troleibusų judėjimu susijusi informacija. Kai vilniečiai dar žymėjo bilietukus sovietmečiu įrengtais komposteriais, Kaune jų jau neliko. Ir dabar miesto viešojo transporto specialistai stengiasi gerinti paslaugų kokybę.
Tačiau per susitikimus su gyventojais, paklausus apie svarbiausias jų problemas, visada išgirstu nusiskundimų dėl viešojo transporto maršrutų ir jų grafikų. Pavyzdžiui, Šilainių rajono gyventojams po 21 val. jau keblu grįžti namo. Dar sudėtingiau būna savaitgaliais, kai pamainomis dirbantiems kauniečiams sudėtinga atvykti į darbą, nes autobusai kursuoja rečiau.
Būtina peržiūrėti viešojo transporto maršrutus, užtikrinti jų punktualumą ir patogumą. Tik taip paskatinsime gyventojus naudotis viešuoju transportu ir jis taps madingu.
Visi norime praleisti mažiau laiko spūstyse, kad daugiau laiko liktų šeimai. Siūlau paleisti Kauno ekspresą, jungiantį Šilainių ir Pramonės seniūnijas. Ilgi autobusai intensyviausiomis miesto eismo kryptimis kursuojantys kas kelias minutes duotų tramvajaus efektą, bet miestui kainuotų pigiau.
Taip pat raginsiu kurti vidinį greitąjį transporto žiedą, jungiantį Šilainius, Pramonės, Centro ir Aleksoto seniūnijas, panaudojant dviejų lygių sankryžas.
Siūlysiu palaipsniui keisti dyzelinius autobusus elektrobusais – neišvengiamai turime investuoti į ateities transporto priemones. Labai svarbu plėsti elektromobilių pakrovimo aikšteles. Troleibusų kontaktinį tinklą ateityje galima panaudoti elektrobusų ir elektromobilių pakrovimui.
Iš kai kurių vietų senjorai negali nuvykti į polikliniką ar bažnyčią, nes nėra susisiekimo su seniūnijos centru. Pavyzdžiui, iš Marvelės sunku pasiekti Aleksotą, iš Petrašiūnų taip paprastai nenuvyksi į Panemunę. Neliko 51-ojo maršruto, kuris ne vienam buvo labai reikalingas.
Spaudoje perskaičiau, kad Kauno miesto savivaldybė nuo liepos 1 dienos neįsileis rajono autobusų į Kauną, gali kilti dar daugiau nepatogumų. Būtina, kad Kauno miesto ir rajono merai susitartų dėl vieningos viešojo transporto sistemos, tai leistų sutaupyti ir lėšų, ir gyventojų laiko. Juk jau skaičiuojame Kauno rajono gyventojus kaip savus.
Dar mažiau lėšų duobėtoms įvažoms remontuoti
Nors miesto vizitine kortele paprastai laikomas jo centras ir senamiestis, pakankamo dėmesio turi sulaukti ir atokesni rajonai, nes ten gyvena dauguma kauniečių. Netvarkingi daugiabučių namų kiemai, nuolatinis vietų automobiliams trūkumas, apleisti ir nesaugūs pastatai – tai problemos, kurios vis dar laukia sprendimų. Akivaizdu, kad daugeliu atvejų patys gyventojai nėra pajėgūs su jomis susidoroti patys, padėtį dar sunkina ir biurokratinės kliūtys, todėl aktyvesnis savivaldybės įsikišimas čia tiesiog būtinas.
Deja, 2019 metais lėšos keliams ir įvažoms į daugiabučių kiemus tvarkyti stipriai mažėja: 2018 metais finansavimas įvažoms buvo 1,6 mln. eurų, o 2019 metais sumažėja iki 0,5 mln. eurų. Tai – sunkiai suvokiamas sprendimas.
Manau, kad miesto valdžios požiūris į daugiabučių namų gyventojus ir jiems svarbias problemas turėtų keistis iš esmės. Tariantis su vietos bendruomenėmis, reikia ieškoti galimybių plėsti esamas arba įrengti naujas parkavimo aikšteles. Kuriant saugesnę gyvenamąją aplinką, būtina apšviesti miegamųjų rajonų pėsčiųjų takus, visų pirma tuos, kuriais vaikai keliauja į darželius ar mokyklas, viešojo transporto stoteles.
Įgyvendinę šiuos tikslus galėsime tikėtis, kad Kaune nemažės gyventojų, į jį atvyks studijuoti jaunimas iš kitų miestų, kuris, baigęs studijas, liks Kaune gyventi ir kurti šeimas.
Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD kandidatų sąrašo Kauno miesto rinkimų apygardoje Nr. 15 sąskaitos. Informaciją parengė Jurgita Šiugždinienė
Užsakymo nr.: PT_80472285