Papasakokite šiek tiek apie save, iš kur esate kilusi?
Panevėžyje gimiau ir augau, mokiausi J. Balčikonio gimnazijoje, kurioje sutikau ir savo gyvenimo meilę - Gintarą. Čia sukūrėme šeimą, užauginome du vaikus ‒ Adomui 30 m., o Emilija - jau dvyliktokė. Taip pat nuo 11 metų globojome mergaitę iš vaikų namų, kuri yra mano gyvenimo didžioji pergalė, meilė ir sėkmė. Ji dabar ruošiasi studijuoti Lietuvos karo akademijoje, yra savarankiška, atsakinga mergina. Neslėpsiu, ją globojant buvo tikrai sunkių akimirkų, tačiau esu įsitikinusi, kad gyvenime viską nugali Meilė.
Kokios Jūsų stipriosios savybės?
Esu vadovė, versle tenka greitai persiorientuoti, adaptuotis, gebu koncentruotis ties keletu dalykų.
Nors supykstu, tačiau labai greitai atleidžiu. To tikriausiai mus išmokė Bažnyčia. Mes abu su vyru esame tikintys, praktikuojantys katalikai, priklausome judėjimui „Sutuoktinių susitikimas“. Ten dažnai skamba tokia frazė - „Atskirk žmogų nuo nuodėmės“. Žmogų reikia mylėti, nes jis yra Dievo kūrinys ir kiekvienas yra gražus, o jo veiksmai ‒ jau atskiras dalykas. Tad mane labai ugdo tikėjimas, dažnai važiuojame į rekolekcijas, dalijamės savo patirtimi. Mano gyvenimas yra nuolatinis mokymasis.
Daugiau nei 10 metų vystote sėkmingą verslą. Kokioje srityje dirbate?
2007 m. sukūrusi savo verslą, išnaudojau įvairias galimybes mokytis ir tobulėti. Priklausau Business Networking International ‒ organizacijai, kuri skirta verslo tinklaveikai, dalijimuisi rekomendacijomis, ten taip pat dalyvaujame įvairiuose mokymuose. Nors mokiausi vokiečių kalbą, tačiau mano verslo partneriai užsienyje ‒ daugiau kalbantys angliškai, tad turėjau išmokti ir anglų kalbą.
Verslas gan „vyriškas“ ‒ grindų dangų įrengimo ir pardavimo srityje, tad tenka bendrauti su aukščiausio lygio vadovais, užsakovais, architektais, vadovauti meistrų brigadoms. Man mano darbas ‒ labai įdomus. Nors verslas ir nedidelis, tačiau didžiuojuosi, kad esame įrengę grindis didelių verslo kompanijų ofisuose, daugybėje medicinos įstaigų ‒ tokiems objektams kaip Šv. Roko ligoninė, kardiologijos centras, Kaulų čiulpų transplantacijos centras, Santariškių Vaikų ligoninė.
Kodėl pasirinkote eiti į politiką?
Mano vyro šeima ‒ politiniai kaliniai ir tremtiniai, tad renkantis partiją net nekilo jokių klausimų. Gintaras yra vienas iš Tėvynės sąjungos‒Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio skyriaus steigėjų, aš partijoje esu nuo 2007 m. Jau tuomet supratau, kad noriu aktyviai veikti, o ne tik būti pasyvia stebėtoja. Keletą kadencijų buvau skyriaus pirmininko pavaduotoja, tačiau į lyderius nesiveržiau, nes nuosavas verslas reikalauja labai daug laiko. Iššūkį kandidatuoti į Panevėžio merus priėmiau po partijoje vykusių išankstinių rinkimų, kurių metu ne tik Tėvynės sąjungos nariai, bet ir šimtai kitų panevėžiečių išreiškė pasitikėjimą manimi. Nebijau sunkumų, iššūkiai mane įkvepia.
Kokias problemas matote Panevėžyje?
Nors per pastaruosius ketverius metus Panevėžio valdžia turėjo patį didžiausią biudžetą, tačiau nesugebėjo to išnaudoti. Miesto vizualinis vaizdas ‒ prastas ir vis blogėja, daug gyventojų paliko Panevėžį, gyventojų skaičius sumažėjo nuo 130 iki 85 tūkstančių. Nors dabartiniai valdantieji dalijo pažadus atsinaujinti, tačiau to atsinaujinimo visiškai nesimato, o jo reikia ‒ tiek išorinio, t.y. sutvarkytų viešųjų erdvių, renovuotų kultūrinių įstaigų, mokyklų, kurių dar daugelis nesutvarkytos. Žmonėms įteigiama, kad išasfaltuotos gatvės yra didžiausias savivaldybės pasiekimas, bet man atrodo, kad tai natūralus, kasdienis darbas, kurį miesto valdžia privalo daryti, ypač turint tokias finansines galimybes, kokias turėjo ši valdžia.
Mieste jaučiasi stagnacija, tarsi laikas būtų sustojęs. Atrodo, kad Panevėžys neturi šeimininko, kuris tvarkytųsi ūkiškai. Stagnacija jaučiama ir savivaldybėje ‒ nors žadėtas skaidrumas, tačiau jo nėra. Pinigai leidžiami ne tam, kam reikia. Didžiulės sumos eurų išleistos įvairioms viešinimo programoms, visas miestas mirga plakatais, kaip Panevėžys atsinaujina. Koncentruojamasi į grandiozinius projektus, tačiau pamirštama pasirūpinti paprastais žmonėmis, kurie dirba ir gyvena mieste. Vis blogėja opozicijos situacija miesto taryboje, visais įmanomais būdais bandoma užgniaužti jos balsą.
Ką norėtumėte pakeisti, tapusi mere?
Noriu, kad panevėžiečiai pajustų, jog mieste gali būti tvarkomasi žymiai geriau. Mero pareigybė yra be galo atsakinga ir tai yra didžiulė tarnystė. Reikia mokėti įsiklausyti į žmonių problemas, taip pat jas spręsti. Reikia turėti strategiją, kaip miestas turėtų keistis. Panevėžį matau kaip regiono centrą. Miestas yra išties labai geroje geografinėje padėtyje, laukiame, kol pro Panevėžį bus nutiesta Rail Baltica europinė vėžė, o tai atvers naujų galimybių. Taip pat ypatingai svarbu sugebėti komunikuoti su centrine valdžia ‒ ministerijomis. Reikia bendros strategijos „Investuok Lietuvoje“ siekiant pritraukti daugiau investicijų, taip pat geresnio Panevėžio LEZ veikimo.
Be to, į miesto valdžią turi sugrįžti demokratija bei pagarba žmonėms. Esu įsitikinusi, kad reikia stiprinti ir bendruomenių veiklą. Reikia sutvarkyti žaliąsias miesto erdves, Panevėžys turi būti patogus miestas gyventi šeimoms. Džiaugiuosi, kad esu stiprios ir energingos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų komandos priekyje. Žinau, kad Panevėžys gali geriau!
Politinė reklama, apmokėta iš TS-LKD kandidatų sąrašo Panevėžio miesto savivaldybėje rinkimų apygardoje Nr. 32 sąskaitos. Užsakymo Nr. 19-004-DJ/1
Užsakymo nr.: PT_80460193