„Gijos Klinikų“ vaikų ortopedas-traumatologas Gintaras Kušleika aiškina, kas yra klubų sąnarių displazija, kaip ją atpažinti ir gydyti. „Klubų displazija – tai patologija, kai klubo sąnario vystymasis atsilieka nuo normos dėl įgimtų sąnario pakitimų ar tam tikrų pogimdyminių sąlygų. Pagrindinė problema – šlaunikaulio galvos nestabilumas sąnario duobėje ir nenormali šlaunikaulio galvos bei sąnarinės duobės forma“, – sako specialistas.

Pagrindiniai požymiai, kuriuos gali pastebėti tėvai ar šeimos gydytojas: ribotas naujagimio kojų atvedimas į šonus per klubų sąnarius, kojų ilgio skirtumas, galima kirkšnių ar sėdmenų raukšlių asimetrija, traškėjimo garsas klubo sąnario srityje. Jei vaikas jau pradėjęs vaikščioti – galimas šlubavimas, vienos kojos sutrumpėjimas. „Kadangi diagnostika ir kūdikių tikrinimas po gimdymo pastarąjį dešimtmetį gerokai pažengė į priekį, vis mažiau displazijos atvejų diagnozuojama jau pradėjusiems vaikščioti vaikams – didžioji dalis pastebima ir išgydoma per pirmąjį gyvenimo pusmetį“, – teigia gydytojas.

Tyrimas, padedantis parinkti gydymą

Jei tik gimusiam ar kelių mėnesių amžiaus kūdikiui įtariama klubų displazija – rekomenduojamas tyrimas. „Pirmo pasirinkimo metodas yra klubų sąnarių echoskopija, kai vertinimas atliekamas pagal pasaulyje dažniausiai naudojamą austrų profesoriaus R. Grafo sukurtą schemą. Patekus į patyrusio radiologo rankas, šis tyrimas leidžia įvertinti klubų sąnarių susiformavimo laipsnį pakankamai tiksliai, kadangi ultragarso pagalba galima matyti ir kremzlines sąnario struktūras, kurių nepavyktų pamatyti atliekant rentgenogramą. Be to, išvengiama jonizuojančios spinduliuotės“, – aiškina G. Kušleika.

Tačiau šis tyrimas labai priklauso nuo tyrėjo patirties ir vertinamų atvejų skaičiaus. Ultragarsinį tyrimą galima atlikti nuo gimimo iki 4–6 mėn. Vėliau atliekama klubų rentgenograma, kurioje matavimai taip pat atliekami pagal standartizuotą metodiką.

Gydymo metodo pasirinkimas, pirmąkart nustačius displaziją, pasak G. Kušleikos, priklauso nuo vaiko amžiaus. „Gydymo principas yra suteikti kojoms „varlytės“ padėtį, kurioje šlaunikaulio galva centruojama ir įsistato maksimaliai giliai į gūžduobę, tikintis taisyklingo sąnario susiformavimo. Standartiškai iki 6 mėn. amžiaus taikomas gydymas „Pavliko“ dirželiais ar „Frejka“ pagalvėlėmis 2–3 mėnesių laikotarpiui, retais atvejais – gipsavimas „varlytės“ padėtyje, virš 6 mėn. – gipsavimas, virš 18 mėn. amžiaus – chirurginis gydymas“, – pasakoja ortopedas-traumatologas.

Privalu žinoti

Ortopedas-traumotologas G. Kušleika sako, kad labai dažnai susiduria su tėvų klausimais, kaip reikia nešioti dirželius, pagalvėlę ar kitą įtvarą? Ar galima leisti pasivartyti, pasispardyti? Ar reikia nešioti naktį? „Nustačius displaziją naujagimiui, įtvaras turi būti nešiojamas 23–24 valandas per parą, ypač jei šlaunikaulio galva yra nestabili. Tuo pačiu kūdikis greičiau pripranta prie įtvaro. Natūralu, kad pradėjus nešioti kūdikis tampa neramus. Jei dirželiai ar pagalvėlė bus nuimti ir vaikas bus pratinamas „po truputį“, iš to nieko gero nebus. Vaikas sunkiai pripras ir gydymas bus neefektyvus. Dažniausia gydymo trukmė naujagimiui 6–16 savaičių. Kuo mažesnis amžius, tuo trumpesnis gydymas. Žinoma, gijimui įtakos turi ir displazijos laipsnis“, – aiškina specialistas.

Pasak G. Kušleikos, viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, gydant klubų displaziją – tėvai su kūdikiais pas ortopedus yra nukreipiami per vėlai. „Moksliškai įrodyta, kad didžiausias klubų sąnarių vystymosi potencialas yra maždaug iki 3 mėn. amžiaus, todėl anksti pradėtas gydymas duoda žymiai greitesnį efektą, sukelia mažiau nepatogumo kūdikiui, o tuo pačiu ir tėvams. Idealu, jei esant bent menkiausiam įtarimui, atitinkamai šeimos ligos istorijai, kūdikis po gimdymo iškart būtų nukreiptas klubų echoskopijai ir iki 1 mėn. amžiaus gyd. ortopedo konsultacijai.

Gintaras Kušleika
Foto: Organizatorių nuotr.

Šiuo metu nėra vieningos sistemos. Vienas šeimos gydytojas siunčia visus kūdikius ortopedo konsultacijai, o kitas – tik keliančius įtarimą. Jei būtų bent jau atlikta echoskopija iki ortopedo konsultacijos, taip būtų sutaupyta daug brangaus laiko ir ortopedui beliktų paskirti gydymą. Galų gale, jei echoskopija patvirtintų, kad displazijos nėra, šeimos gydytojas galėtų nuraminti tėvus ir galimai nereiktų ir ortopedo konsultacijos“, – sako specialistas.

Abejonės gali turėti rimtų pasekmių

Dar viena problema, kurią įžvelgia G. Kušleika – tėvelių nepasitikėjimas specialistais. „Gana dažnai jauni tėvai, išgąsdinti prieš tai buvusios draugų/giminių vaikų gydymo istorijos, nepasikliauja pirmo specialisto, nustačiusio displaziją ir paskyrusio gydymą, diagnoze. Einama pas antrą, trečią specialistą, kartojamos echoskopijos ar rentgenas. Jei bent vienas iš konsultantų suabejoja pirmine diagnoze, šio gydytojo nuomonė dažniausiai priimama kaip teisinga, nors, teisybės dėlei, tai būna tiesiog palankiausia diagnozė tėvams“, – teigia gydytojas.

G. Kušleikos nuomone, tėvai bijo, kad kūdikis su įtvaru bus neramus, verks, bet retas kuris pasidomi, kas bus, jei jų mažylis nenešios įtvaro. „Kadangi daugumoje atvejų displazija būna be šlaunikaulio išnirimo – vaikui augant, pradžioje gali nesimatyti jokių pakitimų. Tačiau tokiais atvejais sąnarys formuojasi nepilnavertiškas, greičiau dėvisi, didėja osteoartrito tikimybė. O jei besivystant kūdikiui ir pradėjus jam vaikščioti, dėl nepilnai susiformavusio sąnario įvyksta šlaunikaulio išnirimas, kuris pastebimas iš pasikeitusios, lyg anties krypuojančios, eisenos, tuomet gydymas beveik 100 proc. chirurginis“, – aiškina ortopedas.

Kas sukelia klubo displaziją?

„Trumpai apibendrinant, klubų displazijos priežastis yra specifinė vaisiaus padėtis gimdoje ir pirmaisiais mėnesiais po gimdymo“, – sako G. Kušleika bei įvardija tam įtakos turinčius faktorius:

1. Sėdyninė vaisiaus pirmeiga
2. Pirmas nėštumas ir gimdymas (gimdos sienelių didesnis tonusas)
3. Daugiavaisis nėštumas
4. Vyresnis gimdyvės amžius
5. Moteriška vaisiaus lytis-moteriškų hormonų įtaka, sąlygojanti sąnario kapsulės raiščių laisvumą
6. Mažas vaisiaus vandenų kiekis
7. Naujagimis virš 4kg svorio (ypač, jei gimdyvė yra smulkaus sudėjimo, turi siaurą dubenį)
8. Paveldėjimas
9. Po gimimo – standus naujagimio suvystymas ištiestomis kojomis.

Faktoriai, kurie susiję, tačiau neįrodyti kaip turintys įtakos susiformavimui – kreivakaklystė, šleivapėdystė, plagiocefalija (plokščia galvos forma).