„Mintis atidaryti mokyklą kilo tuomet, kai pradėjau galvoti, į kokią mokyklą norėčiau leisti savo sūnus. Supratau, kad valstybinėje mokykloje, kurios klasėje mokosi 26 mokiniai, jie negaus to, ko reikia šiuolaikiniam vaikui. Tai – tyrinėjimai, mokymasis per atradimus, individualus ugdymas, galimybė visiems pasisakyti. Nors pažįstu daugybę puikių mokytojų, 10 metų dirbdama vadybinį darbą mokykloje supratau, kad net ir puikiausi mokytojai savo geriausių idėjų negali realizuoti tada, kai klasėje mokosi didelis skaičius vaikų“, – kalba S. Boguckienė.
Gedimino miesto mokyklos direktorė sako, kad pati sukaupusi nemažai pedagoginio darbo patirties, ji žino, ko reikia mokytojui, kad jis dirbtų puikiai, tačiau net ir ne visos privačios mokyklos gali tai pasiūlyti.
„Todėl ir pradėjau svajoti apie modernią, jaukią mokyklą, pritaikytą šiuolaikiniam vaikui, kurios klasėse mokytųsi iki 18 vaikų, o su jais dirbtų patyrę profesionalūs mokytojai, bendradarbiaujantys su savo srities profesionalais. Noriu surinkti profesionalius mokytojus, mylinčius savo darbą ir suteikti visas darbo sąlygas ir priemones, kurios padės realizuoti jų idėjas“, – sako S. Boguckienė.
Mokyklos mokytoja ekspertė Jurgita Blažienė, sukaupusi ne tik didelę mokymo, tačiau ir kitų kompetencijų patirtį, taip pat pažymi, kad didelis moksleivių skaičius klasėse yra vienas didžiausių stabdžių į mokymo(si) sėkmę.
„Perpildytose klasėse drąsesni vaikai skirtingais būdais išsireikalauja dėmesio, tuo metu tyleniai kartais lieka nepastebėti. Mokymosi procesą pamokoje taip pat sunku suvaldyti, nes mokiniai yra skirtingų gebėjimų, kiekvienam reikalingas skirtingas dėmesys. Dėl to nepasiekiama aukščiausių rezultatų, atsižvelgiant į kiekvieno prigimtines galias. Noras dirbti gerai, neskubant, didesnį dėmesį skiriant kokybiškam ugdymui ir paskatino galvoti apie savo mokyklą. Idėjas, kurias sunku įgyvendinti dėl per didelių klasių ir perpildytos mokyklos, norisi įgyvendinti ramiai, skiriant reikiamą kiekį laiko“, – apie savo motyvus tapti Gedimino miesto mokyklos ugdymo vadove ir mokytoja pasakoja J. Blažienė.
Sujungs tradicijas ir inovacijas
S. Boguckienė ir J. Blažienė įsitikinusios – nors inovatyūs mokymo metodai gali praturtinti procesą ir duoti papildomos naudos, jais perdėtai žavėtis ir vien jais pasikliauti nereikėtų.
„Mokykla – viena iš seniausių sistemų, o mokytojo asmenybės joje nepakeis niekas. Čia visuomet bus mokytojas ir mokinys, o visa kita – tik priedas, paįvairinantis darbą, didinantis motyvaciją, suteikiantis žaismingumo. Pats mokytojas turi būti inovatyvus, plataus požiūrio, jis turi gebėti pritaikyti naujoves tiek, kiek reikia, o ne diegti naujoves vardan naujovių. Norisi, kad pusiausvyra tarnautų kokybei, gilesniam procesų suvokimui, gebėjimui pritaikyti turimas žinias gyvenime praktiškai“, – tikina J. Blažienė.
S. Boguckienė taip pat yra įsitikinusi, kad geras mokytojas moka suderinti tradicijas ir inovacijas, žino efektyviausius tradicinius metodus bei juos paįvairina inovatyviais sprendimais.
„Pradinėje mokykloje svarbu mokytis dailaus rašto, kitų bazinių dalykų, įgyti gebėjimų reikalingų praktiniame gyvenime. Pradinė mokykla yra pamatai vaikų ateičiai, o nuo jų kokybės priklausys, ar namas tvirtai stovės. Todėl su inovatyviais derinami efektyvūs tradiciniai metodai padeda siekti sėkmės, o už jų pusiausvyrą atsakingas mokytojas“, – teigia S. Boguckienė.
Gedimino miesto mokyklos vadovė atkreipia dėmesį į tai, kad naujoje mokykloje vaikus mokys ne tik profesionalūs pedagogai, į pagalbą čia bus pasitelkiami ir savo srities profesionalai, daug dėmesio bus skiriama individualiems vaikų pasiekimams, vertybiniam jų ugdymui. Siekiant vaikus parengti sparčiai besikeičiančiam gyvenimui globalėjančiame pasaulyje, anglų kalbos bus mokoma nuo priešmokyklinės ugdymo grupės, taip pat bus mokoma finansinio raštingumo.
Tėvai turi padėti, tačiau ne mokytis už vaiką
Gedimino miesto mokyklos pedagogės tvirtai sutaria dėl vieno – tėvai turi įsitraukti į vaiko ugdymo procesą, domėtis juo, tačiau vaiko namų darbai neturi virsti tėvų namų darbais. Todėl pastarųjų mokykloje nebus, tačiau iš tėvų tikimasi, kad jie prisidės prie vaiko ugdymo proceso.
„Mokykla ir šeima turi bendradarbiauti, gerbti vieni kitus, juk siekiame vieno ir to paties tikslo. Svarbu, kad tėvai domėtųsi vaiko mokslais. Didžiausias tėvų indelis siekiant geresnių rezultatų yra rodomas dėmesys vaikui, domėjimasis, bendravimas, vertybių diegimas, knygų skaitymas, patirties dalinimasis, laikas su vaiku kalbant, susipažįstant su supančia gamta. Tačiau mokymasis, darbų atsiskaitymas yra mokytojo ir mokinio reikalas. Vaikas turi jausti atsakomybę, o mokytojas turi būti jam autoritetas. Mūsų mokykla laikosi požiūrio, kad vaikai neturėtų atlikti namų darbų namuose, mūsų mokyklos vaikams nereikės ir korepetitorių paslaugų“, – kalba S. Boguckienė.
J. Blažienė pažymi, kad, prireikus, tėvai turi ateiti vaikui į pagalbą, jį motyvuodami, prižiūrėdami, ar jis pakankamai atsakingas, savarankiškas.
„Svarbu papildyti vaiko turimą bagažą patyrimais keliaujant, lankant muziejus, vietas, apie kurias kalbėta mokykloje. Tėvai turi padėti ugdyti vaiko norą mokytis visą gyvenimą, bet jokiu būdu ne nuolat dirbti kartu su vaiku ar už vaiką. Tai mažina vaikų savarankiškumą, asmeninę atsakomybę. Vaikai turi būti skatinami kreiptis, jei iškyla problemų“, – sako J. Blažienė
Profesijos prestižas – ir paties mokytojo rankose
S. Boguckienė pasakoja, kad ją būti pedagoge įkvėpė jos pirmoji mokytoja: „Mano pirmoji mokytoja mylėjo savo darbą, atrodė, kad ji yra mokytoja iš pašaukimo. Esu įsitikinusi, kad mane labiausiai uždegė tai, jog mokytoja didžiavosi savo darbu ir buvo profesionali savo srities žinovė, ji buvo gerbiama tėvų ir vaikų. Tai yra esminiai elementai, kurių reikia mokytojo profesijos prestižui. Mokytojas privalo būti profesionalas, kuris bus gerbiamas visuomenės ir kurio darbas būtų tinkamai įvertintas finansiškai.“
Gedimino miesto mokyklos vadovė sako esanti įsitikinusi, kad Suomijos pasiekimai švietime slypi ne tik unikalioje sistemoje, tačiau ir mokytojų profesionalume.
„Kad ir kokią sėkmingą sistemą patikėsi nekompetentingam mokytojui į rankas, ji nepasiteisins, jei mokytojas nebus profesionalas,“ – pažymi S. Boguckienė.
Anot J. Blažienės, mokytojas turi pats vertinti savo profesiją, laikyti ją prestižine, nes šiai profesijai reikia išskirtinių asmeninių savybių, ne tik dalykinių.
„Mokytojas turi būti labai darbštus ir atsakingas, jis turi mylėti vaikus, kokie jie bebūtų. Mokytojams turėtų būti organizuojama daugiau motyvuojančių profesionalių psichologų paskaitų, orientuotų į jų pačių emocinį tobulėjimą, stiprinančių pasitikėjimą. Valstybiniu lygiu profesijos prestižiškumą gali didinti stojančiųjų atranka“, – įsitikinusi J. Blažienė.
Užsakymo nr.: PT_80341533